Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Arija

Indeksas Arija

Arija (– melodija, daina) – vokalinės muzikos žanras, atsiradęs XV a. Vakarų Europoje.

6 santykiai: Arija (Persija), Melodija, Muzikos žanras, Opera, Oratorija, Vakarų Europa.

Arija (Persija)

Arija (senovės persų: Haraiva) – senovinis regionas dabartiniame šiaurės vakarų Afganistane (iš dalies atitinka Herato provinciją).

Nauja!!: Arija ir Arija (Persija) · Žiūrėti daugiau »

Melodija

Melodija (.

Nauja!!: Arija ir Melodija · Žiūrėti daugiau »

Muzikos žanras

Tango Muzikos žanras yra apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos skirstomi muzikos kūriniai.

Nauja!!: Arija ir Muzikos žanras · Žiūrėti daugiau »

Opera

Sidnėjaus operos pastatas Pirmos operos lietuviška tematika ''I Lituani'' (1874 m.) afiša Opera (ital. opera) – sceninis muzikinis veikalas.

Nauja!!: Arija ir Opera · Žiūrėti daugiau »

Oratorija

J. S. Bacho „Kalėdų oratorijos“ CD viršelis Oratorija (it. oratorio i, J. J. Fuxo sukurto oratorijos buvo didelės apimties (trukdavo apie 2 valandas) kompozicijos, skirtos 3-5 solistams ir dažniausiai solistų ansambliui. XVII a. pab. oratorijai vartotas didesnis orkestras, kuris pritardavo arijoms, kartais ir rečitatyvams; arijos ir ansambliai rašyti da capo forma, solistų partijose gausu koloratūrų, muzikoje – ekspresyvių retorinių figūrų, gamtos garsų pamėgdžiojimo. XVIII a. Italijoje homofoninės faktūros, paprasto šokio ritmo, solo dalimis pagrįstas oratorijas kūrė G. B. Pergolesi, N. Porpora, N. Jommelli, D. Cimarosa, G. Paisiello ir kt. kompozitoriai. Prancūzijoje XVII a. antroje pusėje oratorijas kūrė M. A. Charpentier (apie 20 oratorijų, jos skambėdavo per šventines mišias, bažnytiniuose koncertuose, muzikos vakaruose per gavėnią), XVIII a. pirmoje pusėje – L. N. Clerambault, S. de Brossard’as ir kt. Protestantiškuose Vokietijos kraštuose oratorija įsigalėjo XVIII a. pr. Hamburge, Liubeke skambėjusios R. Keiserio, J. Matthesono, G. Ph Telemno oratorijos bei oratorinės pasijos atspindi to meto vokiečių ir italų operos stilių. Tiesioginiai oratorijos pirmtakai Vokietijoje – liturginiai artimi historia (dažniausiai pasija, pvz. H. Schutzo „Kančios istorija“ pagal septynis Kristaus žodžius, 1645 m.; jo 1644 m. „Kalėdų istorija“ laikoma pirmąja vokiečių oratorija) bei dramatinis dialogas, dramatiškas neliturginis actus musicus. XVII a. pab. juose bei oratorijose vis gausiau vartota nebiblinių intarpų, choralų ir poezijos. XVIII a. vokiečių oratorijos kulminacija – dramatiškosios J. S. Bacho pasijos (pastarojo „Kalėdų oratorija“ tėra 6 kalėdinių kantatų ciklas). Anglijoje monumentalių oratorijų sukūrė G. F. Hendelis (17 oratorijų), sujungęs anglų masque (kaukės), antemos, prancūzų klasikinės dramos, italų opera seria, oratorio volgare bei protestantų oratorijos bruožus. G. F. Hendelio „Estera“ (1732 m.) – pirmoji anglų oratorija. Šio kompozitoriaus oratorijos, kitaip nei itališkosios, paprastai yra 3 dalių, pradedamos prancūziškąja uvertiūra, chorai pasižymi ne tik dramaturgine svarba, bet ir faktūros bei stilių įvairove (homofoniniai, antifoniniai, fuginiai, basso ostinato, moteto ar madrigalo stiliaus). G. F. Hendelio oratorijos turėjo įtakos J. Haidno oratorijoms „Pasaulio sukūrimas“ ir „Metų laikai“. XIX a. oratorijas kūrė F. Listas, R. Šumanas, F. Mendelsonas, H. Berliozas. Kai kurios jų oratorijos – lyrinės, nemonumentalios. XX a. oratorijas kūrė L. Ferrari, G. Fr. Malipiero, E. Elgaras, W. Waltonas, M. Tippettas, R. V. Williamsas, A. Šionbergas, P. Hindemithas, B. Blacheris, D. Kabalevskis, N. Miaskovskis, J. Šaporinas, R. Ščedrinas („Poetorija“ su deklamuotojo partija), D. Šostakovičius, S. Prokofjevas, G. Sviridovas, E. Krenekas. Kai kurios oratorijos panašios į operą arba misteriją (A. Honeggero „Karalius Dovydas“, „Žana d’Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Edipas karalius“), antikinei dramai (E. Elgaro, K. Orfo oratorijos).

Nauja!!: Arija ir Oratorija · Žiūrėti daugiau »

Vakarų Europa

Vakarų Europa Vakarų Europa − vienas iš kelių geografinių ir politinių Europos regionų.

Nauja!!: Arija ir Vakarų Europa · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »