Greičiau nei naršyklėje!
29 santykiai: Augustavas, Augustavo giria, Augustavo kanalas, Baltijos aukštumos, Baltis (ežeras), Jotvingiai, Kaleitai (ežeras), Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lyguma, Mėta (ežeras), Mezoreljefas, Palenkės vaivadija, Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma, Rytų Europos lyguma, Sainas (ežeras), Sirvo ežeras, Studzieničnė (ežeras), Suvalkai, VIII amžius pr. m. e., Vygriai (ežeras), XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, Zandras, 1795 m..
Augustavas
Augustãvas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Augustavas · Žiūrėti daugiau »
Augustavo giria
Augustavo girios žemėlapis Augustavo giria – didelis miškų masyvas, išsidėstęs Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Augustavo giria · Žiūrėti daugiau »
Augustavo kanalas
Augustavo kanalas – kanalas šiaurės rytų Lenkijoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, jungia Nemuno ir Vyslos upių baseinus.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Augustavo kanalas · Žiūrėti daugiau »
Baltijos aukštumos
Lietuvos fizinės geografijos žemėlapis Baltijos aukštumos – ilgiausias aukštumų ruožas Lietuvoje sudarytas paskutiniojo ledyno ir yra tik dalis to didžiulio morenų kalvyno (Baltijos gūbrio), kuris lanku tęsiasi per rytinę Estiją, rytinę Latviją, rytinę ir pietinę Lietuvą, Kaliningrado sritį, šiaurinę Lenkiją, šiaurinę Vokietijąir pereina į Jutlandijos pusiasalį.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Baltijos aukštumos · Žiūrėti daugiau »
Baltis (ežeras)
Balčio ežeras – ežeras, Baltijos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Baltis (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kaleitai (ežeras)
Kaleitų ežeras – ežeras Baltijos aukštumose, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, Naujinės valsčiuje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Kaleitai (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis
Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis pasirašyta 1920 m.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis · Žiūrėti daugiau »
Lyguma
Plyna Nevėžio lyguma Skonės provincijoje pietų Švedijoje Lyguma – sausumos, jūros ar vandenyno dugno paviršiaus dalis, kuriai būdingas visai visai nedidelis aukščio svyravimas (iki 200 m) ir nedidelis paviršiaus pokrypis (iki 5°).
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Lyguma · Žiūrėti daugiau »
Mėta (ežeras)
Mėtos ežeras – ežeras Augustavo lygumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje, šalia Augustavo miesto.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Mėta (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Mezoreljefas
Mezoreljefas (vidutinis + reljefas) – vidutinio dydžio iškilios ir įdubios Žemės paviršiaus formos.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Mezoreljefas · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma
Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma yra rytų Europos geografinė dalis, esanti ant prieškambrinio periodo rytų Europos platformos, kuri yra apdengta Paleo-Mezozojaus.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma · Žiūrėti daugiau »
Rytų Europos lyguma
Rytų Europos lyguma Rytų Europos lyguma – lyguma rytinėje Europos dalyje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Rytų Europos lyguma · Žiūrėti daugiau »
Sainas (ežeras)
Saino ežeras – ežeras Augustavo lygumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje į pietryčius nuo Augustavo miesto.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Sainas (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Sirvo ežeras
Sirvas – ežeras Baltijos aukštumose, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, Plaskų valsčiuje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Sirvo ežeras · Žiūrėti daugiau »
Studzieničnė (ežeras)
Studzieničnės ežeras – ežeras Baltijos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Studzieničnė (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Suvalkai · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Vygriai (ežeras)
Vygrių vienuolyno vaizdas iš ežero Vygriai, Vingriai, Vingiai – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Vygrių nacionaliniame parke.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Vygriai (ežeras) · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
Zandras
Zandras (island. sandur – smėlis), periglacialinė (prieledyninė) lyguma, susidariusi iš tirpsmo vandenų suklostytų fliuvioglacialinių nuosėdų, dažniausiai žvirgždo ir smėlio.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir Zandras · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Augustavo lyguma ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
