Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Baltymai

Indeksas Baltymai

Mioglobino trimatė struktūra Baltymai – iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės.

Turinys

  1. 55 santykiai: Acetonas, Acto rūgštis, Albuminas, Aminorūgštys, Antikūnas, Audinys, Šilkas, Želatina, Bakterijos, Cisteinas, Deoksiribonukleorūgštis, Dineinas, Elektrolitas, Etanolis, Fermentas, Fibrinas, Fibrinogenas, Geležis, Glicinas, Globulė, Globulinai, Gyvybė, Hemoglobinas, Hemostazė, Homologinis modeliavimas, Insulinas, Jodas, Jungiamasis audinys, Keratinas, Kiaušinis, Kinezinas, Koaguliacija, Kolagenas, Kremzlinis audinys, Ląstelė, Makromolekulė, Membraninis pernašos baltymas, Mioglobinas, Miozinas, Nagai, Oda, Pienas, Plaukas, Plunksna, Polimeras, Radikalas, Sėkla, Taninas, TNP, Toksinas, ... Išplėsti indeksą (5 daugiau) »

  2. Molekulinė biologija

Acetonas

Acetonas (propanonas, dimetilketonas, β-ketopropanas) – organinis cheminis junginys, paprasčiausias ketonų klasės atstovas.

Peržiūrėti Baltymai ir Acetonas

Acto rūgštis

Acto (etano) rūgštis – antra pagal paprastumąorganinė rūgštis, turinti karboksilo grupę.

Peržiūrėti Baltymai ir Acto rūgštis

Albuminas

Albumino struktūra. Albuminas – palyginus nedidelis (molekulinė masė apie 69 000 Da), gerai vandenyje tirpstantis baltymas, turintis didelį neigiamąkrūvį.

Peržiūrėti Baltymai ir Albuminas

Aminorūgštys

Bendra alfa-aminorūgšties struktūra Aminorūgštys – chemijoje taip vadinama grupė organinių junginių, kurie turi mažiausiai po vienąamino grupę (-NH2) bei karboksilo grupę (-COOH).

Peržiūrėti Baltymai ir Aminorūgštys

Antikūnas

Kiekvienas antikūnas susijungia su tam tikru antigenu. Antikūnai (Ak, arba imunoglobulinai Ig) − sudėtiniai baltyminiai glikoproteinai, kurie susidaro gyvūnų ar žmogaus organizme.

Peržiūrėti Baltymai ir Antikūnas

Audinys

Audinys Audiniai Audinys – audimo staklėmis iš siūlų išaustas tekstilės gaminys, audeklas.

Peržiūrėti Baltymai ir Audinys

Šilkas

Kambodžietiškas šilkas Šilkas – natūralus tamprus baltyminis pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkverpių rūšių kokonų gijų.

Peržiūrėti Baltymai ir Šilkas

Želatina

Želatinos lakštas dubenėlyje Želatina (iš  'sustingęs') – skaidri bespalvė arba gelsvoka, smukli, beveik beskonė medžiaga, gaunama iš gyvūnų jungiamojo audinio baltymo kolageno.

Peržiūrėti Baltymai ir Želatina

Bakterijos

Bakterijos (Bacteria) – prokariotai, bakterijų (Bacteria) domeno organizmų karalystė.

Peržiūrėti Baltymai ir Bakterijos

Cisteinas

Cisteinas (Cys) – viena iš dvidešimties aminorūgščių, nedideliais kiekiais randama daugelyje baltymų.

Peržiūrėti Baltymai ir Cisteinas

Deoksiribonukleorūgštis

DNR fragmento erdvinis modelis Besidalinantis DNR fragmentas Deoksiribonukleorūgštis (DNR) – nukleorūgštis, esanti kiekvienoje eukariotinėje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje.

Peržiūrėti Baltymai ir Deoksiribonukleorūgštis

Dineinas

Dineinas su mikrovamzdeliais susisieja dviejų globulinių galvučių pagalba. Dineinas – citoskeleto judinamasis baltymas, judantis išilgai mikrovamzdelių ATP hidrolizės būdu.

Peržiūrėti Baltymai ir Dineinas

Elektrolitas

Elektrolitas (elektro… + 'ištirpęs') – cheminis junginys (druska, bazė, rūgštis), kuris ištirpintas poliniame tirpiklyje (pvz., vandenyje) ar išlydytas, disocijuoja (jonizuojasi) į jonus ir praleidžia elektros srovę.

Peržiūrėti Baltymai ir Elektrolitas

Etanolis

Etanolis, arba etilo alkoholis – alkoholių klasės junginys (C2H6O arba C2H5OH), turintis du anglies atomus.

Peržiūrėti Baltymai ir Etanolis

Fermentas

Fermentas – baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų.

Peržiūrėti Baltymai ir Fermentas

Fibrinas

Fibrinas – netirpus kraujo baltymas, dalyvaujantis kraujo krešėjime.

Peržiūrėti Baltymai ir Fibrinas

Fibrinogenas

Fibrinogenas – kraujo baltymas, dalyvaujantis kraujo krešėjime.

Peržiūrėti Baltymai ir Fibrinogenas

Geležis

Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.

Peržiūrėti Baltymai ir Geležis

Glicinas

Glicinas (Gly arba G), pagal IUPAC aminoetano rūgštis – viena iš dvidešimties dažniausiai baltymuose randamų aminorūgščių.

Peržiūrėti Baltymai ir Glicinas

Globulė

Globulė gali reikšti.

Peržiūrėti Baltymai ir Globulė

Globulinai

Globulinai (– „rutulėlis“) – baltymų grupė, sudaranti 40 % visų kraujo serumo baltymų.

Peržiūrėti Baltymai ir Globulinai

Gyvybė

„Trys gyvenimo amžiai ir mirtis“ − Hans Baldung paveikslas, apie 1510 m. Gyvybė – viena svarbiausių biologijos sąvokų, kuria apibūdinama gyvųjų sistemų reiškimosi forma.

Peržiūrėti Baltymai ir Gyvybė

Hemoglobinas

Trimatė hemoglobino struktūra. Keturios polipeptidinės grandinės pavaizduotos raudonai ir geltonai, o hemo grupės žaliai. Hemoglobinas (Hb) – tai chromoproteinas (– dažas), t. y. baltymas, turintis spalvotąprostetinę grupę – hemą(geležies turintį porfiriną).

Peržiūrėti Baltymai ir Hemoglobinas

Hemostazė

Hemostazė (kraujo krešėjimas) – procesas apsaugantis organizmąnuo nukraujavimo, dėl mechaninio pažeidimo ar krešėjimo proceso sutrikimo.

Peržiūrėti Baltymai ir Hemostazė

Homologinis modeliavimas

Homologinis modeliavimas – baltymo („taikinio“) tretinės struktūros sudarymas remiantis vieno ar keleto panašių baltymų žinomomis tretinėmis struktūromis (šablonais).

Peržiūrėti Baltymai ir Homologinis modeliavimas

Insulinas

cinko jonai 1. Preproinsulinas ('''L'''yderinė seka, '''B''' grandinė, '''C''' grandinė, '''A''' grandinė); proinsulinas sudarytas iš BCA, be L2. Spontaniškas susisukimas3.

Peržiūrėti Baltymai ir Insulinas

Jodas

Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.

Peržiūrėti Baltymai ir Jodas

Jungiamasis audinys

Jungiamasis audinys – audinių grupė, kuri remia, palaiko arba atskiria skirtingus organizmo audinius ir organus.

Peržiūrėti Baltymai ir Jungiamasis audinys

Keratinas

Mikroskopiniai keratino plaušeliai ląstelėje. Keratinas – netirpus fibrilinis, daug cisteino turintis baltymas, aptinkamas gyvūnų odos viršutiniame sluoksnyje – epidermyje.

Peržiūrėti Baltymai ir Keratinas

Kiaušinis

Kiaušinis – gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė).

Peržiūrėti Baltymai ir Kiaušinis

Kinezinas

Kinezino judėjimas išilgai mikrovamzdelio Kinezinas – eukariotinių ląstelių judinamasis baltymas, judantis išilgai mikrovamzdelių ATP hidrolizės būdu.

Peržiūrėti Baltymai ir Kinezinas

Koaguliacija

Koaguliacija (iš 'krešėjimas, sutirštėjimas') – koloidinio tirpalo (dispersinės sistemos) dalelių sukibimas į stambesnes, dėl ko susidaro stambesni telkiniai, paprastai iškrentantys į nuosėdas.

Peržiūrėti Baltymai ir Koaguliacija

Kolagenas

alt.

Peržiūrėti Baltymai ir Kolagenas

Kremzlinis audinys

Skaidulinės kremzlės mikropreparatas Hialininė kremzlė Kremzlinis audinys – stangrus, labai atsparus gniuždymui, griaučių jungiamasis audinys, sudarytas iš retai išsidėsčiusių kremzlinių ląstelių ir jų gaminamos tarpląstelinės medžiagos.

Peržiūrėti Baltymai ir Kremzlinis audinys

Ląstelė

Eukariotų ląstelės pjūvis Ląstelė (– „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.

Peržiūrėti Baltymai ir Ląstelė

Makromolekulė

Makromolekulė (– didelis) – gigantinis cheminis junginys, susidedantis iš daugsyk pasikartojančių fragmentų, panašių į tarpusavyje sujungtas mažos masės molekules.

Peržiūrėti Baltymai ir Makromolekulė

Membraninis pernašos baltymas

Membraninis pernašos baltymas (transporter) – bet kuris plazminės membranos baltymas, atsakingas už stambių medžiagų (baltymų, angliavandenių) ir jonų pernašąper fosfolipidinę membraną.

Peržiūrėti Baltymai ir Membraninis pernašos baltymas

Mioglobinas

Mioglobino trimatė struktūra Mioglobinas – 16.7 kDa chromoproteinas, sudarytas iš 153 aminorūgščių ilgio polipeptido ir hemo.

Peržiūrėti Baltymai ir Mioglobinas

Miozinas

Miozinas – judinamasis baltymas, sugebantis kryptingai keisti savo konformaciją(erdvinį pavidalą), panaudodamas ATP energiją.

Peržiūrėti Baltymai ir Miozinas

Nagai

Rankų nagai Nagai – gyvūnų rankų ir kojų pirštų galų dorsalinį paviršių dengiančios raginės plokštelės.

Peržiūrėti Baltymai ir Nagai

Oda

Odos sandara: 1. Epitelinės ląstelės, 2. Epidermis, 3. Tikroji oda (derma), 4. Poodis (subcutis) Oda – tai visąkūnądengiantis žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis – sudaro bendrąjąkūno dangą.

Peržiūrėti Baltymai ir Oda

Pienas

Stiklinė pieno Pienas dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamąmaistingąskystį.

Peržiūrėti Baltymai ir Pienas

Plaukas

Plaukas Plaukas – odos darinys, sudarytas iš sukietėjusių epidermio ląstelių.

Peržiūrėti Baltymai ir Plaukas

Plunksna

Paukščių plunksnų įvairovė. Plunksna – paukščių raginis viršutinio odos sluoksnio epidermio darinys, iš kurių susiformuoja paukščių plunksnų danga.

Peržiūrėti Baltymai ir Plunksna

Polimeras

Polimeras ('daug' + meros 'dalis') – medžiaga, kurios molekulės sudarytos iš daug besikartojančių struktūrinių vienetų, vadinamų monomerais, sujungtų kovalentiniais cheminiais ryšiais.

Peržiūrėti Baltymai ir Polimeras

Radikalas

Radikalas gali reikšti.

Peržiūrėti Baltymai ir Radikalas

Sėkla

Linų sėklos Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės.

Peržiūrėti Baltymai ir Sėkla

Taninas

Tanino rūgštis Taninas – rauginė augalinė medžiaga, naudojama kailiams dirbti, audiniams dažyti ir kaip vaistas ar priešnuodis.

Peržiūrėti Baltymai ir Taninas

TNP

Pikrino rūgštis (melinitas, trinitrofenolis, T.N.P) – kristalinė gelsvos spalvos, karti sprogstamoji medžiaga.

Peržiūrėti Baltymai ir TNP

Toksinas

Toksinas – dažniausiai baltyminės nuodingosios medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose (grybuose, bakterijose, augaluose ir pan.). Kartais (šnekamojoje kalboje) toksinais vadinami bet kokie nuodai.

Peržiūrėti Baltymai ir Toksinas

Valgomoji druska

Valgomoji druska druskinėje. Druska – mineralas, kurio reikšmingądalį sudaro natrio chloridas (NaCl).

Peržiūrėti Baltymai ir Valgomoji druska

Vanduo

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

Peržiūrėti Baltymai ir Vanduo

Vilna

Vilna Vilna – pluoštas, esantis avių ir kitų panašių gyvūnų kailio plaukai.

Peržiūrėti Baltymai ir Vilna

Vitaminas

Vaisiai ir daržovės – svarbus kai kurių vitaminų šaltinis Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos.

Peržiūrėti Baltymai ir Vitaminas

1952 m.

1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Baltymai ir 1952 m.

Taip pat žiūrėkite

Molekulinė biologija

Taip pat žinomas kaip Baltymas, Polipeptidai, Proteinai, Proteinas.

, Valgomoji druska, Vanduo, Vilna, Vitaminas, 1952 m..