Turinys
43 santykiai: Aitvaras (mitologija), Amuletas, Animizmas, Archeologija, Žemėpatis, Žemyna, Balandžio 1, Baltai, Baltų mitologija, Barstukai, Birželio 22, Bubilas, Dievybė, Dogma, Folkloras, Haralds Biezais, Joninės, Kaukas, Krivis, Laima, Lauksargis, Laumė, Lyguo, Medeina, Moiros, Neolitinės kultūros Lietuvoje, Norbertas Vėlius, Nornos, Pagonybė, Paleolitinės kultūros Lietuvoje, Perkūnas, Petras Dusburgietis, Pikulas, Prūsijos žemės kronika, Ramuva, Rasos, Sovijus, Teliavelis, Totemas, Vaižgantas (dievas), Velnias, Voluinės metraštis, XIII amžius.
Aitvaras (mitologija)
Kitos reikšmės: Aitvaras (reikšmės) Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinėlis, Koklikas, Pūkis, Sparyžius, Spirūkas, Svitelis, Žaltvikšas, Žalviskas) lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais.
Peržiūrėti Baltų religija ir Aitvaras (mitologija)
Amuletas
trišakiu. Amuletas ( – tai, kas kas nešiojama ant savęs) – nedidelis prie kūno laikomas daiktas, tariamai turintis magiškos galios, galintis apsaugoti nuo nelaimių ar kitokio blogio: gina savininkąnuo piktųjų jėgų, nuveja bėdą, apsaugo nuo nesėkmių, ligų, piktos lemties, blogo žmogaus, negeros akies, perspėja apie nelaimę.
Peržiūrėti Baltų religija ir Amuletas
Animizmas
Animizmu (– siela) bendrai vadinamos rašto neturinčių kultūrų religinės sistemos, pagal kurias materialūs kūnai, augalai, gyvūnai, daiktai ir kiti dalykai turi sielas, savo dvasias.
Peržiūrėti Baltų religija ir Animizmas
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Archeologija
Žemėpatis
Žemėpatis (Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – žemės, derliaus ir ūkio ir namų dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Žemėpatis
Žemyna
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.
Peržiūrėti Baltų religija ir Žemyna
Balandžio 1
Balandžio 1 yra 91-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 92-oji).
Peržiūrėti Baltų religija ir Balandžio 1
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų religija ir Baltai
Baltų mitologija
Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.
Peržiūrėti Baltų religija ir Baltų mitologija
Barstukai
Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais).
Peržiūrėti Baltų religija ir Barstukai
Birželio 22
Birželio 22 yra 173-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 174-a).
Peržiūrėti Baltų religija ir Birželio 22
Bubilas
Bubilas arba Babilas – lietuvių medaus ir bičių dievas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Bubilas
Dievybė
Dievybė – aksiominė supernatūrali būtybė ar abstrakcija, turinti ypatingų galių, šventa, sakrali, verta garbinimo ir didelės žmonių pagarbos.
Peržiūrėti Baltų religija ir Dievybė
Dogma
Dogma (dógma, „nuomonė, tezė; nutarimas, nurodymas, direktyva“ – tai, kas atrodo teisinga) – autoritetingas, tiksliai suformuluotas religinės doktrinos teiginys, kuris išreiškia Apreiškimo dalį ir turi būti priimamas tikėjimu; Dievo tiesa žmonėms, apreikšta Jėzaus Kristaus ir paliudyta Bažnyčios.
Peržiūrėti Baltų religija ir Dogma
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Peržiūrėti Baltų religija ir Folkloras
Haralds Biezais
Haraldas Teodoras Biezais, (1909 m. liepos 10 d. Lestenėje, (Tukumo apskritis, Rusijos imperija) – 1995 m. gegužės 18 d. Stokholme, Švedija) – religijos istorikas Latvijoje ir Švedijoje, baltų religijos tyrėjas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Haralds Biezais
Joninės
Joninių simbolis – papartis Tradicininiai Joninių vartai Jonavoje. Joninių šventės Jonavoje pradžia 2012 m. Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d.
Peržiūrėti Baltų religija ir Joninės
Kaukas
Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia.
Peržiūrėti Baltų religija ir Kaukas
Krivis
Krivis – senovės baltų vyriausias žynys, prižiūrėjęs šventąjąugnį, vadovavęs religinėms apeigoms, laidotuvėms.
Peržiūrėti Baltų religija ir Krivis
Laima
Laima (arba Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė, likimo bei sėkmės deivė.
Peržiūrėti Baltų religija ir Laima
Lauksargis
Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Lauksargis
Laumė
Raganų kalno Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė (tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna), nublokšta į Žemę.
Peržiūrėti Baltų religija ir Laumė
Lyguo
Vyras su ąžuolo lapų vainikų padegė pūdelę. Lyguo (arba Līgo svētki) – tradicinė latvių liaudies šventė, švenčiama per vasaros saulėgrįžą(naktį iš birželio 23 d. į 24).
Peržiūrėti Baltų religija ir Lyguo
Medeina
Medeina – lietuvių miško deivė.
Peržiūrėti Baltų religija ir Medeina
Moiros
Moiros, graikų mitologijoje, trys likimo ir mirties deivės, Dzeuso ir Temidės ar Anankės dukros.
Peržiūrėti Baltų religija ir Moiros
Neolitinės kultūros Lietuvoje
Neolitas ('naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius – laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi.
Peržiūrėti Baltų religija ir Neolitinės kultūros Lietuvoje
Norbertas Vėlius
Norbertas Vėlius (1938 m. sausio 1 d. Gulbėse, Šilalės raj. – 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinės) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU.
Peržiūrėti Baltų religija ir Norbertas Vėlius
Nornos
Farerų salų pašto ženklo Nornos Skandinavų mitologijoje nornos – trys žemesnės deivės, lemiančios žmogaus likimągimstant.
Peržiūrėti Baltų religija ir Nornos
Pagonybė
Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.
Peržiūrėti Baltų religija ir Pagonybė
Paleolitinės kultūros Lietuvoje
Paleolitas arba senasis akmens amžius – seniausias akmens amžiaus periodas, prasidedantis pirmaisiais hominidų pradėtais naudoti akmeniniais įrankiais (maždaug prieš 2 mln. metų) ir pasibaigęs pleistoceno epochos pabaigoje.
Peržiūrėti Baltų religija ir Paleolitinės kultūros Lietuvoje
Perkūnas
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Perkūnas
Petras Dusburgietis
Kronikos viršelis Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.) – Vokiečių ordino metraštininkas, galimai magistro kapelionas, 1326 m. parašęs lotyniškąPrūsijos žemės kroniką(Chronicon terrae Prussiae), kurioje daugiausia rašė apie kryžiuočių kovas su prūsais, pateikė detaliąPrūsijos nukariavimo istoriją, taip pat apie kovų prieš Lietuvąpradžią.
Peržiūrėti Baltų religija ir Petras Dusburgietis
Pikulas
Pikulas arba Pikuolis (Pocols, Pecols, Picullus, Pykullas), paprastai tapatinamas su Patulu (Patollo, Patollum, Patolli, Patolen) – senovės prūsų dievas, pirmasis prūsų Romuvos trejybėje.
Peržiūrėti Baltų religija ir Pikulas
Prūsijos žemės kronika
Prūsijos žemės kronikos 1679 m. leidimo pirmasis puslapis Prūsijos žemės kronika, Dusburgiečio kronika, Dusburgo kronika – Vokiečių ordino 1190–1330 m.
Peržiūrėti Baltų religija ir Prūsijos žemės kronika
Ramuva
Ramuva – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 6 km nuo Gardamo.
Peržiūrėti Baltų religija ir Ramuva
Rasos
Ugnis ir laužai – privalomas Rasų atributas Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis.
Peržiūrėti Baltų religija ir Rasos
Sovijus
Sovijus – Jono Malalos kronikos „Chronografija“ slaviškoje redakcijoje (1261 m.) aptiktoje legendoje minimas baltų religijos personažas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Sovijus
Teliavelis
Teliavelis – lietuvių dievas.
Peržiūrėti Baltų religija ir Teliavelis
Totemas
Haida genties totemo stulpas. Kanada Totemas – gyvūnas, augalas arba negyvosios gamtos objektas, kurį pirmykščių žmonių grupė garbino, laikė savo mitiniu pirmtaku ar globėju.
Peržiūrėti Baltų religija ir Totemas
Vaižgantas (dievas)
Vaižgantas (Waizganthos) – senovės lietuvių linų dievybė, kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus.
Peržiūrėti Baltų religija ir Vaižgantas (dievas)
Velnias
Velnių muziejuje, Kaune. Velnias – blogio personifikacija, savaip interpretuotina skirtingose kultūrose bei religijose.
Peržiūrėti Baltų religija ir Velnias
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Peržiūrėti Baltų religija ir Voluinės metraštis
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų religija ir XIII amžius
Taip pat žinomas kaip Baltų pagonybė, Baltų tikėjimas, Senovės baltų religija.