Greičiau nei naršyklėje!
77 santykiai: Adomas Mickevičius, Advokatas, Almanachas, Austrijos imperija, Balandžio 6, Dragotin Kette, Eilėraštis, Europa, Filosofija, Folkloras, Frančeskas Petrarka, Friedrich Schiller, Gracas, Gramatika, Gruodžio 3, Ivan Cankar, Johann Wolfgang von Goethe, Katalikybė, Klagenfurtas, Kranis, Kunigas, Liepos 22, Literatūra, Liubliana, Meilė, Moravija, Poema, Poezija, Respublika, Romantizmas, Satyra, Sava, Serbai, Slovėnų kalba, Slovėnija, Slovėnijos himnas, Sonetas, Tautų pavasaris, Tautinis judėjimas, Teisė, Teisės fakultetas, Teisininkas, Universitetas, Valentin Vodnik, Valstybinis himnas, Vasario 10, Vasario 8, Vergilijus, Viena, Vokiečių kalba, ..., 1800 m., 1808 m., 1810 m., 1812 m., 1813 m., 1821 m., 1824 m., 1825 m., 1827 m., 1828 m., 1830 m., 1831 m., 1832 m., 1833 m., 1834 m., 1835 m., 1837 m., 1838 m., 1839 m., 1840 m., 1843 m., 1844 m., 1846 m., 1847 m., 1848 m., 1849 m., 1852 m.. Išplėsti indeksą (27 daugiau) »
Adomas Mickevičius
Adomas Bernardas Mickevičius (1798 m. gruodžio 24 d. Zaosėje, netoli Naugarduko – 1855 m. lapkričio 26 d. Konstantinopolyje, Osmanų imperija) – iš istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilęs, lenkų kalba rašęs poetas, dramaturgas, eseistas, publicistas, vertėjas, politinis aktyvistas.
Nauja!!: France Prešeren ir Adomas Mickevičius · Žiūrėti daugiau »
Advokatas
Lietuvos advokato siluetas Advokatas teismo proceso metu, 1883 m. Prancūzų advokatas, 1910 m. Advokatai pokalbio metu, apie 1843–1848 m. (Honoré Daumier karikatūra, Prancūzija) Advokatų kontoros „Hemburger Schlenker“ iškaba Vokietijoje, Villingen-Schwenningen Baristeris, anglų advokatas (XX a. pradžia)Snark Prokuratorius – advokato profesijos pirmtakas (Jost Amman ''Ständebuch'', 1568 m.) Advokatas ( – „pašauktasis“, nuo ad- („prie, link“) + vocō („šaukiu, pakviečiu“)) – profesionalus teisininkas.
Nauja!!: France Prešeren ir Advokatas · Žiūrėti daugiau »
Almanachas
Almanachas – periodiškai pasirodantis žinynas.
Nauja!!: France Prešeren ir Almanachas · Žiūrėti daugiau »
Austrijos imperija
Austrijos imperijąkaip paveldimąjąHabsburgų monarchiją1804 m. rugpjūčio 11 d. įkūrė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius ir Austrijos erchercogas Pranciškus II.
Nauja!!: France Prešeren ir Austrijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 6
Balandžio 6 yra 96-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 97-a).
Nauja!!: France Prešeren ir Balandžio 6 · Žiūrėti daugiau »
Dragotin Kette
Dragotin Kette Dragotinas Kette (slovėn. Dragotin Kette, 1876 sausio 19 d. – 1899 kovo 26) – slovėnų poetas, impresionizmo ir neoromantizmo atstovas.
Nauja!!: France Prešeren ir Dragotin Kette · Žiūrėti daugiau »
Eilėraštis
Eilėraštis – nedidelės apimties eiliuotas kūrinys.
Nauja!!: France Prešeren ir Eilėraštis · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: France Prešeren ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: France Prešeren ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Nauja!!: France Prešeren ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »
Frančeskas Petrarka
Frančeskas Petrarka (1304 m. liepos 20 d. − 1374 m. liepos 19 d.) – italų poetas, mąstytojas, mokslininkas.
Nauja!!: France Prešeren ir Frančeskas Petrarka · Žiūrėti daugiau »
Friedrich Schiller
Adolfas Miuleris. Veimaro klasikai: Frydrichas Šileris, Vilhelmas Humboltas, Aleksandras Humboltas, Johanas Volfgangas Getė Frydrichas Šileris (1759 m. lapkričio 10 d. Marbachas prie Nekaro – 1805 m. gegužės 9 d. Veimaras) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai.
Nauja!!: France Prešeren ir Friedrich Schiller · Žiūrėti daugiau »
Gracas
Gracas – miestas pietinėje Austrijos dalyje; Štirijos žemės sostinė.
Nauja!!: France Prešeren ir Gracas · Žiūrėti daugiau »
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Nauja!!: France Prešeren ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »
Gruodžio 3
Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 338-a).
Nauja!!: France Prešeren ir Gruodžio 3 · Žiūrėti daugiau »
Ivan Cankar
Ivanas Cankaras (slovėn. Ivan Cankar, 1876 m. gegužės 10 d. Vrchnika, Slovėnija – 1918 m. gruodžio 11 d. Liubliana) – slovėnų rašytojas, dramaturgas ir poetas.
Nauja!!: France Prešeren ir Ivan Cankar · Žiūrėti daugiau »
Johann Wolfgang von Goethe
Johanas Volfgangas fon Gėtė (1749 m. rugpjūčio 28 d. Imperatoriškajame Frankfurto mieste (dab. Frankfurtas prie Maino), Šventoji Romos Imperija – 1832 m. kovo 22 d. Veimare, Saksonijos didžioji hercogystė) – vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas.
Nauja!!: France Prešeren ir Johann Wolfgang von Goethe · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: France Prešeren ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Klagenfurtas
Klagenfurtas – miestas pietų Austrijoje, Karintijos žemės sostinė.
Nauja!!: France Prešeren ir Klagenfurtas · Žiūrėti daugiau »
Kranis
Kranis – ketvirtasis pagal dydį Slovėnijos miestas, Krajinos regiono centras.
Nauja!!: France Prešeren ir Kranis · Žiūrėti daugiau »
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
Nauja!!: France Prešeren ir Kunigas · Žiūrėti daugiau »
Liepos 22
Liepos 22 yra 203-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 204-a).
Nauja!!: France Prešeren ir Liepos 22 · Žiūrėti daugiau »
Literatūra
Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija.
Nauja!!: France Prešeren ir Literatūra · Žiūrėti daugiau »
Liubliana
Liubliana – miestas vidurio Slovėnijoje, prie Liublianicos upės; šalies sostinė.
Nauja!!: France Prešeren ir Liubliana · Žiūrėti daugiau »
Meilė
„Bučinys“ (Gustavas Klimtas) Frankas Diksis) Meilė – psichologinė, dvasinė būsena; tarpasmeninis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis.
Nauja!!: France Prešeren ir Meilė · Žiūrėti daugiau »
Moravija
Moravija (ček. ir) – istorinis regionas Čekijos rytuose.
Nauja!!: France Prešeren ir Moravija · Žiūrėti daugiau »
Poema
Akmeninė lentelė su išlikusiu užrašu iš šumerų epinės poemos apie GilgamešąPoema (gr. poiēma) – poezijos žanras: eiliuotas pasakojamasis kūrinys, pagrįstas siužetu, charakteriais, arba didesnis lyrinis kūrinys, pagrįstas vienos idėjos sutelkta išgyvenimų grandine.
Nauja!!: France Prešeren ir Poema · Žiūrėti daugiau »
Poezija
Poezija – grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesioginės prasminės kalbos savybės, bet ir estetinės ar keliančios jausmus, asociacijas.
Nauja!!: France Prešeren ir Poezija · Žiūrėti daugiau »
Respublika
Respublika (viešasis reikalas) – valdymo forma, kurioje valstybės vadovai viešai renkami nustatytam laikotarpiui ar kadencijai.
Nauja!!: France Prešeren ir Respublika · Žiūrėti daugiau »
Romantizmas
Romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis.
Nauja!!: France Prešeren ir Romantizmas · Žiūrėti daugiau »
Satyra
"Le satyra el l'epistole di Q. Orazio Flacco", išspausdinti 1814 metais. Satyra („prisotintas, užpildytas, aprūpintas“) – kūrinys, kuriame išreiškiamas pasipiktinimas negatyviais ar nepriimtinais reiškiniais, išjuokiamos ydos, trūkumai ar silpnybės, nes šios pirmiausia bijo pašaipos.
Nauja!!: France Prešeren ir Satyra · Žiūrėti daugiau »
Sava
Sava – upė pietryčių Europoje, dešinysis Dunojaus intakas (Juodosios jūros baseinas).
Nauja!!: France Prešeren ir Sava · Žiūrėti daugiau »
Serbai
Serbai (serbiškai Срби, Srbi) – pietų slavų tauta, daugiausiai gyvenanti Serbijoje (6 212 838) bei Bosnijoje ir Hercegovinoje (1 479 930) (vienoje iš jos dviejų dalių – Serbų respublikoje – jie sudaro absoliučiągyventojų daugumą).
Nauja!!: France Prešeren ir Serbai · Žiūrėti daugiau »
Slovėnų kalba
Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.
Nauja!!: France Prešeren ir Slovėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slovėnija
Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja Slovėnija, oficialiai Slovėnijos Respublika – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose.
Nauja!!: France Prešeren ir Slovėnija · Žiūrėti daugiau »
Slovėnijos himnas
Tostas (slovėniškai Zdravljica arba Zdravica) yra oficialus Slovėnijos himnas.
Nauja!!: France Prešeren ir Slovėnijos himnas · Žiūrėti daugiau »
Sonetas
Sonetas – lyrikos žanro, kanoniškos strofinės sandaros ir kanoniško rimavimo 14 eilučių eilėraštis.
Nauja!!: France Prešeren ir Sonetas · Žiūrėti daugiau »
Tautų pavasaris
Barikados Soufflot gatvėje, Paryžiuje 1848 m. birželio 25 d. (paveikslo autorius Horacijus Vernė) Prancūzų 1830 m. liepos revoliucija. Laisvė barikadose (autorius Eženas Delakrua) Tautų pavasaris – 1848–1849 m. revoliucijos, vykusios Europoje.
Nauja!!: France Prešeren ir Tautų pavasaris · Žiūrėti daugiau »
Tautinis judėjimas
Baltijos kelias SSRS žlugimo išvakarėse (1989) Tautinis judėjimas, atgimimas, taip pat nacionalinis judėjimas, atgimimas – tautų išsivaduojamasis judėjimas iš tautinės priespaudos, sudarantis sąlygas tautai plėtotis, gauti autonomijąar kurti savo valstybę.
Nauja!!: France Prešeren ir Tautinis judėjimas · Žiūrėti daugiau »
Teisė
teisingumo deivė Teisė – teisingumo nustatymo ir užtikrinimo priemonės.
Nauja!!: France Prešeren ir Teisė · Žiūrėti daugiau »
Teisės fakultetas
Oslo universiteto Teisės fakulteto rūmai Teisės fakultetas – struktūrinis aukštosios mokyklos padalinys (fakultetas), kuriame vykdomos teisės studijos bei rengiami teisės specialistai (teisininkai, teisininkų padėjėjai ir kt.). Universitetų fakultetai taip pat vykdo (aukštojo) teisės mokslo tyrimus bei studijas.
Nauja!!: France Prešeren ir Teisės fakultetas · Žiūrėti daugiau »
Teisininkas
Advokatas (britų baristeris) teismo proceso metu, 1883 m. Teisininkas – teisės specialistas, teisės normų žinovas.
Nauja!!: France Prešeren ir Teisininkas · Žiūrėti daugiau »
Universitetas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų Universitetas (nuo – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačiąautonomiją(savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.
Nauja!!: France Prešeren ir Universitetas · Žiūrėti daugiau »
Valentin Vodnik
Valentin Vodnik Vodnik, Valentin Valentinas Vodnikas (slovėn. Valentin Vodnik, 1758 m. sausio 3 d. Zgornja Šiška – 1818 m. vasario 8 d. Liubliana) – pirmasis svarbesnis slovėnų rašytojas, mokytojas, vertėjas, gramatikas ir redaktorius.
Nauja!!: France Prešeren ir Valentin Vodnik · Žiūrėti daugiau »
Valstybinis himnas
Valstybės (Valstybinis) himnas – patriotinis muzikinis kūrinys, tam tikroje valstybėje įstatymais ar kitais teisiniais aktais paskelbtas oficialiu.
Nauja!!: France Prešeren ir Valstybinis himnas · Žiūrėti daugiau »
Vasario 10
Vasario 10 yra 41-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir Vasario 10 · Žiūrėti daugiau »
Vasario 8
Vasario 8 yra 39-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir Vasario 8 · Žiūrėti daugiau »
Vergilijus
Publijus Vergilijus Maronas (žinomas kaip Vergilijus, 70 m. pr. m. e. Italijos šiaurėje, netoli Mantujos miesto – 19 m. pr. m. e.) – žymiausias romėnų rašytojas.
Nauja!!: France Prešeren ir Vergilijus · Žiūrėti daugiau »
Viena
Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.
Nauja!!: France Prešeren ir Viena · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: France Prešeren ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
1800 m.
1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1800 m. · Žiūrėti daugiau »
1808 m.
1808 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1808 m. · Žiūrėti daugiau »
1810 m.
1810 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1810 m. · Žiūrėti daugiau »
1812 m.
1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1812 m. · Žiūrėti daugiau »
1813 m.
1813 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1813 m. · Žiūrėti daugiau »
1821 m.
1821 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1821 m. · Žiūrėti daugiau »
1824 m.
1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1824 m. · Žiūrėti daugiau »
1825 m.
1825 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1825 m. · Žiūrėti daugiau »
1827 m.
1827 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1827 m. · Žiūrėti daugiau »
1828 m.
1828 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1828 m. · Žiūrėti daugiau »
1830 m.
1830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1830 m. · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1832 m.
1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1832 m. · Žiūrėti daugiau »
1833 m.
1833 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1833 m. · Žiūrėti daugiau »
1834 m.
1834 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1834 m. · Žiūrėti daugiau »
1835 m.
1835 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1835 m. · Žiūrėti daugiau »
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1837 m. · Žiūrėti daugiau »
1838 m.
1838 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1838 m. · Žiūrėti daugiau »
1839 m.
1839 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1839 m. · Žiūrėti daugiau »
1840 m.
1840 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1840 m. · Žiūrėti daugiau »
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1843 m. · Žiūrėti daugiau »
1844 m.
1844 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1844 m. · Žiūrėti daugiau »
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1846 m. · Žiūrėti daugiau »
1847 m.
1847 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1847 m. · Žiūrėti daugiau »
1848 m.
1848 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1848 m. · Žiūrėti daugiau »
1849 m.
1849 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1849 m. · Žiūrėti daugiau »
1852 m.
1852 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: France Prešeren ir 1852 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
France Prešereno kūriniai, France Prešereno kūryba.
