Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Slovėnija

Indeksas Slovėnija

Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja Slovėnija, oficialiai Slovėnijos Respublika – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose.

Atidaryti „Google Maps“

Turinys

  1. 85 santykiai: Adrijos jūra, Anglų kalba, Antrasis pasaulinis karas, Ateizmas, Austrija, Šventoji Romos imperija, Žemutinės Savos regionas, Balkanai, Birželio 25, Bosniai, Celė (Slovėnija), Centrinės Europos laikas, Centrinės Europos vasaros laikas, Centrinės Savos regionas, Centrinės Slovėnijos regionas, Demokratija, Dunojus, Ekonomika, Euras, Europa, Europos Sąjunga, Goricos regionas, Islamas, Italija, Jugoslavija, Karintijos regionas, Karsto regionas, Katalikybė, Komunizmas, Koperis, Krainos karsto regionas, Krainos regionas, Kranis, Krikščionybė, Kroatai, Kroatų kalba, Kroatija, Liepos 6, Liubliana, Liuteronybė, Mariboras, Padravos regionas, Pamurio regionas, Pasaulinis koordinuotasis laikas, Pietų Europa, Pietryčių Slovėnijos regionas, Pirmasis pasaulinis karas, Politika, Prezidentas, Respublika, ... Išplėsti indeksą (35 daugiau) »

  2. ES narės
  3. NATO narės

Adrijos jūra

Adrijos jūra iš kosmoso Sekli jūros pakrantė netoli Grado (šiaurės Italija) Adrijos jūra ties Istrija Kroatijoje Adrijos jūra ties Budva Juodkalnijoje Adrijos jūra – Viduržemio jūros dalis, esanti tarp Apeninų ir Balkanų, šiauriau Otranto sąsiaurio.

Peržiūrėti Slovėnija ir Adrijos jūra

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Peržiūrėti Slovėnija ir Anglų kalba

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Peržiūrėti Slovėnija ir Antrasis pasaulinis karas

Ateizmas

Vienas iš siūlomų ateizmo simbolių – stilizuotas atomo modelis Ateizmas (nuo (atheos), iš a 'ne, be' (neigiamasis afiksas) + theos 'dievas') – filosofinis požiūris, kurio pagrindąsudaro netikėjimas Dievu ar dievybėmis, teizmo atmetimas.

Peržiūrėti Slovėnija ir Ateizmas

Austrija

Austrija, oficialiai Austrijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Austrija

Šventoji Romos imperija

Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.

Peržiūrėti Slovėnija ir Šventoji Romos imperija

Žemutinės Savos regionas

Žemutinės Savos regionas (iki 2014 m. sausio Spodnjeposavska statistična regija) – Slovėnijos statistinis regionas, esantis šalies pietryčiuose.

Peržiūrėti Slovėnija ir Žemutinės Savos regionas

Balkanai

Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Balkanai

Birželio 25

Birželio 25 yra 176-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 177-a).

Peržiūrėti Slovėnija ir Birželio 25

Bosniai

Bosniai – pietų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijos Sandžako regione.

Peržiūrėti Slovėnija ir Bosniai

Celė (Slovėnija)

Celė – trečias pagal dydį miestas Slovėnijoje, neoficialiame Štirijos regione.

Peržiūrėti Slovėnija ir Celė (Slovėnija)

Centrinės Europos laikas

Centrinės Europos laikas (angl. Central European Time, CET) – standartinis laikas, kuris yra 1 valanda priekyje pasaulinio koordinuotojo laiko (UTC).

Peržiūrėti Slovėnija ir Centrinės Europos laikas

Centrinės Europos vasaros laikas

Centrinės Europos vasaros laikas – standartinis laikas, taikomas kaip vasaros laikas tose Europos šalyse, kurios žiemąnaudoja Centrinės Europos laiką(CET, UTC+1).

Peržiūrėti Slovėnija ir Centrinės Europos vasaros laikas

Centrinės Savos regionas

Centrinės Savos regionas – Slovėnijos statistinis regionas, esantis šalies centrinėje dalyje, į šiaurę nuo Savos upės.

Peržiūrėti Slovėnija ir Centrinės Savos regionas

Centrinės Slovėnijos regionas

Centrinės Slovėnijos regionas – Slovėnijos statistinis regionas, esantis šalies centre.

Peržiūrėti Slovėnija ir Centrinės Slovėnijos regionas

Demokratija

Balsavimas yra svarbi proceso dalis Demokratija (– dēmos ‘liaudis’ + kratos ‘valdau’) – valdymo sistema, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, o valdo pagal konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė, Piliečių valia įgyvendinama tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus.

Peržiūrėti Slovėnija ir Demokratija

Dunojus

Dunojus (bulg.) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos.

Peržiūrėti Slovėnija ir Dunojus

Ekonomika

Ekonomika ('namas', 'ūkis' + 'dėsnis') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgsenąesant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtakąprodukcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.

Peržiūrėti Slovėnija ir Ekonomika

Euras

Euro monetos ir banknotai Euras – bendra 20 iš 27 Europos Sąjungos šalių valiuta.

Peržiūrėti Slovėnija ir Euras

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Peržiūrėti Slovėnija ir Europa

Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.

Peržiūrėti Slovėnija ir Europos Sąjunga

Goricos regionas

Goricos regionas – vienas iš 12-os Slovėnijos statistinių regionų.

Peržiūrėti Slovėnija ir Goricos regionas

Islamas

Islamas (– „paklusnumas “) – abraominė, monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Islamas

Italija

290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Italija

Jugoslavija

Jugoslavija ((juɡǒslaːʋija), (juɡɔˈslàːʋija), (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – pietų slavų valstybė) – didžiąjąXX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Jugoslavija

Karintijos regionas

Karintijos regionas – vienas iš 12 Slovėnijos statistinių regionų.

Peržiūrėti Slovėnija ir Karintijos regionas

Karsto regionas

Karsto regionas – vienas iš 12 Slovėnijos statistinių regionų.

Peržiūrėti Slovėnija ir Karsto regionas

Katalikybė

Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Peržiūrėti Slovėnija ir Katalikybė

Komunizmas

Paminklas Indijos komunistams Komunizmas (iš 'bendras') – marksistinėje teorijoje – visuomeninė-ekonominė santvarka, pagrįsta visuomenine gamybos priemonių nuosavybe, turėsianti pakeisti kapitalizmą.

Peržiūrėti Slovėnija ir Komunizmas

Koperis

Koperis – uostamiestis Slovėnijoje, į pietvakarius nuo Triesto miesto (Italija).

Peržiūrėti Slovėnija ir Koperis

Krainos karsto regionas

Krainos karsto regionas – Slovėnijos statistinis regionas, esantis šalies pietvakariuose.

Peržiūrėti Slovėnija ir Krainos karsto regionas

Krainos regionas

Krainos regionas – Slovėnijos regionas, esantis šalies šiaurės vakaruose.

Peržiūrėti Slovėnija ir Krainos regionas

Kranis

Kranis – ketvirtasis pagal dydį Slovėnijos miestas, Krajinos regiono centras.

Peržiūrėti Slovėnija ir Kranis

Krikščionybė

Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Peržiūrėti Slovėnija ir Krikščionybė

Kroatai

Kroatai (savivardis Hrvati 'chorvatai') – indoeuropiečių šeimos pietų slavų grupei priklausanti tauta, kalbanti kroatų kalba, daugiausia gyvenanti Balkanų pusiasalyje (Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir kt.). Taip pat didelės kroatų diasporos gyvena Vakarų Europoje, JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje (Čilė ir Argentina).

Peržiūrėti Slovėnija ir Kroatai

Kroatų kalba

Kroatų kalba – pietų slavų kalba, kuria daugiausia kalbama Kroatijoje (4,8 mln. kalbančiųjų).

Peržiūrėti Slovėnija ir Kroatų kalba

Kroatija

Kroatija, oficialiai Kroatijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Kroatija

Liepos 6

Liepos 6 yra 187-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 188-a).

Peržiūrėti Slovėnija ir Liepos 6

Liubliana

Liubliana – miestas vidurio Slovėnijoje, prie Liublianicos upės; šalies sostinė.

Peržiūrėti Slovėnija ir Liubliana

Liuteronybė

Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Liuteronybė

Mariboras

Mariboras – antras pagal dydį miestas Slovėnijoje, įsikūręs ant Dravos upės krantų.

Peržiūrėti Slovėnija ir Mariboras

Padravos regionas

Padravos regionas – Slovėnijos statistinis regionas, esantis šalies rytuose.

Peržiūrėti Slovėnija ir Padravos regionas

Pamurio regionas

Pamurio regionas – vienas iš 12 Slovėnijos statistinių regionų, esantys labiausiai šiaurės rytuose, prie sienos su Vengrija.

Peržiūrėti Slovėnija ir Pamurio regionas

Pasaulinis koordinuotasis laikas

laiko zonų žemėlapis Pasaulinis koordinuotasis laikas arba UTC – universalus laikas – pasaulinio atominio laiko nulinės laiko juostos standartas.

Peržiūrėti Slovėnija ir Pasaulinis koordinuotasis laikas

Pietų Europa

Terminu Pietų Europa dažniausiai apibūdinamos šalys, esančios Europos žemyno pietinėje dalyje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Pietų Europa

Pietryčių Slovėnijos regionas

Pietryčių Slovėnijos regionas – didžiausias Slovėnijos regionas, esantis šalies pietryčiuose.

Peržiūrėti Slovėnija ir Pietryčių Slovėnijos regionas

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Peržiūrėti Slovėnija ir Pirmasis pasaulinis karas

Politika

Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.

Peržiūrėti Slovėnija ir Politika

Prezidentas

Prezidentas ( – 'prieš tai' ir sedere – 'sėdėti') – vadovo titulas, naudojamas įvairiose organizacijose (bendrovėse, asociacijose), respublikų vadovų titulas.

Peržiūrėti Slovėnija ir Prezidentas

Respublika

Respublika (viešasis reikalas) – valdymo forma, kurioje valstybės vadovai viešai renkami nustatytam laikotarpiui ar kadencijai.

Peržiūrėti Slovėnija ir Respublika

Robert Golob

Robertas Golobas (g. 1967 m. sausio 23 d. Šempeteryje prie Goricos) – slovėnų verslininkas ir politikas, šalies ministras primininkas (nuo 2022 m.).

Peržiūrėti Slovėnija ir Robert Golob

Sausio 1

Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir Sausio 1

Savinios regionas

Savinios regionas – Slovėnijos statistinis regionas, esantis šalies centre.

Peržiūrėti Slovėnija ir Savinios regionas

Serbai

Serbai (serbiškai Срби, Srbi) – pietų slavų tauta, daugiausiai gyvenanti Serbijoje (6 212 838) bei Bosnijoje ir Hercegovinoje (1 479 930) (vienoje iš jos dviejų dalių – Serbų respublikoje – jie sudaro absoliučiągyventojų daugumą).

Peržiūrėti Slovėnija ir Serbai

Serbų-kroatų kalba

Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.

Peržiūrėti Slovėnija ir Serbų-kroatų kalba

Serbija

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika – Balkanų respublika centrinėje ir pietryčių Europoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Serbija

SI

SI gali reikšti.

Peržiūrėti Slovėnija ir SI

Slovėnai

Slovėnai – pietų slavų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Balkanuose, daugiausia Slovėnijoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnai

Slovėnų kalba

Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnų kalba

Slovėnijos demografija

Šiame straipsnyje pateikiami statistiniai duomenys apie Slovėnijos demografiją.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnijos demografija

Slovėnijos geografija

Slovėnija – valstybė Pietų Europoje; žemyninės Europos, Balkanų ir Apeninų pusiasalių sandūroje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnijos geografija

Slovėnijos himnas

Tostas (slovėniškai Zdravljica arba Zdravica) yra oficialus Slovėnijos himnas.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnijos himnas

Slovėnijos istorija

Slovėnijos istorija – dabartinės Slovėnijos teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnijos istorija

Slovėnijos regionai

Slovėnija yra padalinta į 12 statistinių regionų (vienetų), sudarytų 2000 m.

Peržiūrėti Slovėnija ir Slovėnijos regionai

Tarptautinis doleris

Tarptautinis doleris – menama valiuta, turinti tąpačiąperkamąjągaliąkaip ir Jungtinių Amerikos Valstijų doleris tuo pat metu.

Peržiūrėti Slovėnija ir Tarptautinis doleris

Tarptautinis valiutos fondas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – tarptautinė finansų institucija, įkurta 1947 metais, padedanti plėtoti pasaulinę prekybą, remianti šalis, turinčias finansinių sunkumų.

Peržiūrėti Slovėnija ir Tarptautinis valiutos fondas

Triglavas

Triglavas ( – „trys viršūnės“) – aukščiausias Slovėnijos ir Julijos Alpių kalnas.

Peržiūrėti Slovėnija ir Triglavas

Valstybė

Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę vyriausybę, nuolatinius gyventojus, apibrėžtąteritorijąir suverenitetą.

Peržiūrėti Slovėnija ir Valstybė

Vengrija

Vengrija – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Vengrija

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Peržiūrėti Slovėnija ir Vokiečių kalba

1508 m.

1508 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1508 m.

1550 m.

1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1550 m.

1586 m.

1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1586 m.

1641 m.

1641 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1641 m.

1693 m.

1693 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1693 m.

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1918 m.

1929 m.

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1929 m.

1936 m.

1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1936 m.

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1991 m.

1992 m.

1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 1992 m.

2002 m.

2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 2002 m.

2007 m.

2007 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 2007 m.

2009 m.

2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 2009 m.

2021 m.

2021 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 2021 m.

2022 m.

2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Slovėnija ir 2022 m.

Taip pat žiūrėkite

ES narės

NATO narės

, Robert Golob, Sausio 1, Savinios regionas, Serbai, Serbų-kroatų kalba, Serbija, SI, Slovėnai, Slovėnų kalba, Slovėnijos demografija, Slovėnijos geografija, Slovėnijos himnas, Slovėnijos istorija, Slovėnijos regionai, Tarptautinis doleris, Tarptautinis valiutos fondas, Triglavas, Valstybė, Vengrija, Vokiečių kalba, 1508 m., 1550 m., 1586 m., 1641 m., 1693 m., 1918 m., 1929 m., 1936 m., 1991 m., 1992 m., 2002 m., 2007 m., 2009 m., 2021 m., 2022 m..