Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Alessandro Guagnini

Indeksas Alessandro Guagnini

Aleksandras Gvanjinis (dar užrašomas taip Gvagninis, Gvaninis;,,; g. 1538 m. Veronoje – m. 1614 m. Krokuvoje) – italų kilmės lenkų rašytojas, karininkas ir kronikininkas.

12 santykiai: Anachronizmas, Krokuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Motiejus Strijkovskis, Steponas Batoras, Verona, Vilniaus universitetas, 1538 m., 1561 m., 1611 m., 1614 m..

Anachronizmas

smuiku Anachronizmas (iš  'prieš' + χρόνος 'laikas') – meno kūrinys, archeologinis radinys, dirbinys ar kitas objektas, idėjos, tradicijos ir t. t., neegzistavusios bei nederančios vaizduojamame ar nagrinėjamame laikotarpyje.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Anachronizmas · Žiūrėti daugiau »

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Livonijos karas

Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »

Motiejus Strijkovskis

Motiejus Strijkovskis (g. apie 1547 m. sausio 12 d. – m. apie 1593 m.) – mozūrų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, rašytojas ir poetas, pagarsėjęs savo kūriniu „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ (1582 m.). Šis veikalas laikomas pirmąja spausdinta knyga apie LDK istoriją.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Motiejus Strijkovskis · Žiūrėti daugiau »

Steponas Batoras

Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Steponas Batoras · Žiūrėti daugiau »

Verona

Verona – miestas šiaurės Italijoje, Alpių papėdėje, Veneto srityje; provincijos centras.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Verona · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

1538 m.

1538 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir 1538 m. · Žiūrėti daugiau »

1561 m.

1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir 1561 m. · Žiūrėti daugiau »

1611 m.

1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir 1611 m. · Žiūrėti daugiau »

1614 m.

1614 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Alessandro Guagnini ir 1614 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Aleksandras Gvaninis, Aleksandras Gvanjinis, Gvanjinis.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »