Turinys
7 santykiai: Afrika, Australija, Azija, Indijos vandenynas, Kauriniai, Naujoji Zelandija, Ramusis vandenynas.
- Kauriniai
Afrika
Aukščiausias Afrikos kalnas – Kilimandžaras (5895 m aukščio) Nilas – antra pagal ilgį Žemėje upė (6 650 km ilgio) Didžiausias Afrikoje ežeras – Viktorijos ežeras (plotas 68,8 tūkst. km², gylis 84 m) Didžiausias Afrikoje Viktorijos krioklys (jo plotis 1708 m, aukštis 108 m) biomai Sacharos dykuma kovo mėn.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Afrika
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Australija
Azija
Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Azija
Indijos vandenynas
Indijos vandenynas žemėlapyje Indijos vandenyno pakrantė Kenijoje Tromleno salos (Prancūzijos valda) atolai Indijos vandenyne Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, užima maždaug 20 % viso žemės vandens paviršiaus.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Indijos vandenynas
Kauriniai
Kauriniai (Cypraeidae) – pilvakojų moliuskų (Gastropoda) šeima.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Kauriniai
Naujoji Zelandija
Naujoji Zelandija – salų valstybė Ramiajame vandenyne.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Naujoji Zelandija
Ramusis vandenynas
Ramusis vandenynas žemėlapyje Kalifornijoje Ramiojo vandenyno pakrantė Meksikoje Ramusis vandenynas (dar žinomas kaip Didysis vandenynas) – didžiausias ir giliausias pasaulio vandenynas, užimantis 49,5 % Pasaulinio vandenyno ploto ir 35 % viso Žemės rutulio ploto.
Peržiūrėti Gyvatgalvė kaurė ir Ramusis vandenynas
Taip pat žiūrėkite
Kauriniai
- Šimtaakė kaurė
- Anetės kaurė
- Auksažiedė kaurė
- Bregerio kaurė
- Gyvatgalvė kaurė
- Kauriniai
- Kaurės
- Kininė kaurė
- Kurminė kaurė
- Monetinė kaurė
- Pelinė kaurė
- Pilkoji kaurė
- Suspaustoji kaurė
- Tigrinė kaurė
- Vynuoginė kaurė
- Vėžlinė kaurė
- Zigzaginė kaurė
Taip pat žinomas kaip Cypraea caputserpensis, Cypraea caputserpentis.