4 santykiai: Antika, Mūzos, Retorika, Stilizacija.
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.
Nauja!!: Invokacija ir Antika · Žiūrėti daugiau »
Mūzos
Mūzos graikų mitologijoje – devynios Dzeuso ir Mnemosinės dukterys ir trys pradinės, aprašomos Pausanijo.
Nauja!!: Invokacija ir Mūzos · Žiūrėti daugiau »
Retorika
Ciceronas, vienas žymiausių oratorių. ''Fructus horni meditationis rhetoricae, sive Manuscriptum crosense anni 1695'' (''Kražių rankraštis, arba Metiniai retorinės meditacijos vaisiai''), 1695 Retorika (graik. ρητωρ, rhêtôr, oratorius) – vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų (šalia dialektikos ir gramatikos) Vakarų kultūroje.
Nauja!!: Invokacija ir Retorika · Žiūrėti daugiau »
Stilizacija
Stilizacija – specialus, sąmoningas kurio nors kūrinio, kurių nors bruožų mėgdžiojimas, imitavimas.
Nauja!!: Invokacija ir Stilizacija · Žiūrėti daugiau »