Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jonas Mykolas Sologubas

Indeksas Jonas Mykolas Sologubas

Jonas Mykolas Sologubas (apie 1697–1748 m. gegužės 8 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis iždininkas (1731–1746 m.), Bresto vaivada (1746–1748 m.),Lietuvos didysis medžioklis (1724–1731 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka 1730 ir 1747 metais, Lietuvos karių brigadininkas, Gostynino pakamaris, Ežeriškių ir Prieraslio seniūnas.

28 santykiai: Adomas Tadas Chodkevičius, Antanas Sologubas, Baltojo erelio ordinas, Bresto vaivada, Gegužės 8, Juozapas Antanas Sologubas, Karolis Juozapas Sapiega, Kazimieras Dominykas Oginskis, Lietuvos artilerijos generolas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vitebsko vaivada, 1640 m., 1697 m., 1700 m., 1706 m., 1708 m., 1713 m., 1722 m., 1724 m., 1728 m., 1730 m., 1731 m., 1732 m., 1733 m., 1746 m., 1747 m., 1748 m., 1751 m..

Adomas Tadas Chodkevičius

Adomas Tadas Chodkevičius (1711 m. – 1745 m. rugpjūčio 3 d.) – Jono Karolio sūnus, Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės LDK didikas, Bresto vaivada (1735–1745 m.), Veliuonos ir Bluduinės (Gudija) seniūnas.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Adomas Tadas Chodkevičius · Žiūrėti daugiau »

Antanas Sologubas

Antanas Juozapas Sologubas (apie 1710 m. – 1759 m. rugsėjo 6 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos generolas (1746–1759).

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Antanas Sologubas · Žiūrėti daugiau »

Baltojo erelio ordinas

Baltojo erelio ordinas Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m. Ordino žvaigždė XVII a. Baltojo erelio ordinas XVIII a. Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Baltojo erelio ordinas · Žiūrėti daugiau »

Bresto vaivada

Bresto vaivadijos herbasBresto vaivadija pažymėta raudonaiBresto vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Bresto vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Bresto vaivada · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 8

Gegužės 8 yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 129-a).

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Gegužės 8 · Žiūrėti daugiau »

Juozapas Antanas Sologubas

Juozapas Antanas Sologubas (1709 m. birželio 26 d. – 1781 m. gegužės 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos (1742–1748 m.) ir Vitebsko kaštelionas (1748–1752 m.), Vitebsko vaivada (1752–1781 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1751 m.), Sanicko seniūnas.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Juozapas Antanas Sologubas · Žiūrėti daugiau »

Karolis Juozapas Sapiega

Kunigaikštis Karolis Juozapas Sapiega (iki 1718–1768 m. kovo 28 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos lauko raštininkas (1730–1748 m.), Bresto vaivada (1748–1768 m.), Baltojo erelio ir Šv.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Karolis Juozapas Sapiega · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Dominykas Oginskis

Kazimieras Dominykas Oginskis (po 1660 m. – 1733 m. spalio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, poetas.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Kazimieras Dominykas Oginskis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos artilerijos generolas

Artilerijos generolas 1776 m. Lietuvos artilerijos generolai buvo: Kategorija:LDK kariuomenės pareigūnai.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Lietuvos artilerijos generolas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Vitebsko vaivada

Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1640 m.

1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1640 m. · Žiūrėti daugiau »

1697 m.

1697 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1697 m. · Žiūrėti daugiau »

1700 m.

1700 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1700 m. · Žiūrėti daugiau »

1706 m.

1706 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1706 m. · Žiūrėti daugiau »

1708 m.

1708 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1708 m. · Žiūrėti daugiau »

1713 m.

1713 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1713 m. · Žiūrėti daugiau »

1722 m.

1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1722 m. · Žiūrėti daugiau »

1724 m.

1724 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1724 m. · Žiūrėti daugiau »

1728 m.

1728 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1728 m. · Žiūrėti daugiau »

1730 m.

1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1730 m. · Žiūrėti daugiau »

1731 m.

1731 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1731 m. · Žiūrėti daugiau »

1732 m.

1732 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1732 m. · Žiūrėti daugiau »

1733 m.

1733 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1733 m. · Žiūrėti daugiau »

1746 m.

1746 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1746 m. · Žiūrėti daugiau »

1747 m.

1747 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1747 m. · Žiūrėti daugiau »

1748 m.

1748 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1748 m. · Žiūrėti daugiau »

1751 m.

1751 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Mykolas Sologubas ir 1751 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »