Greičiau nei naršyklėje!
34 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras Naruševičius, Žeimiai, Žemaitija, Žemaitijos kaštelionas, Evangelikai reformatai, Kristupas Naruševičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, Medžioklis, Mikalojus Jonas Naruševičius, Mikalojus Naruševičius, Mstislavlio kaštelionas, Naruševičiai, Pskovas, Raseiniai, Steponas Batoras, Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas, 1558 m., 1560 m., 1570 m., 1575 m., 1578 m., 1581 m., 1582 m., 1588 m., 1589 m., 1601 m., 1603 m., 1607 m., 1611 m., 1616 m., 1630 m., 1653 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Aleksandras Naruševičius
Aleksandras Naruševičius (g. apie 1582 m. – m. 1653 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Aleksandras Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Žeimiai
Žeimiai – miestelis Jonavos rajono savivaldybėje, prie kelio, netoli Lankesos upelio.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Žeimiai · Žiūrėti daugiau »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos kaštelionas
Žemaitijos seniūnijos herbas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje Žemaitijos kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Žemaitijos seniūno aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Evangelikai reformatai
Jonas Kalvinas Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Evangelikai reformatai · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Naruševičius
Kristupas Naruševičius (g. apie 1570 m. – m. 1630 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – aukščiausias luominis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1445–1569 m. Seimąšaukė Didysis kunigaikštis, o tarpuvaldžiu – Ponų taryba.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas · Žiūrėti daugiau »
Medžioklis
Medžioklis – vienas iš žemesniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Medžioklis · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Jonas Naruševičius
Mikalojus Jonas Naruševičius (m. 1575 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis, religinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Mikalojus Jonas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Naruševičius
Mikalojus Naruševičius (g. apie 1560 m. – m. 1603 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybės veikėjas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Mikalojus Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kaštelionas
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Mstislavlio vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Mstislavlio vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Mstislavlio kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Naruševičiai
Naruševičiai – XVI a. – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminė.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Naruševičiai · Žiūrėti daugiau »
Pskovas
Pskovas – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, prie Velikajos upės.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Pskovas · Žiūrėti daugiau »
Raseiniai
Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Raseiniai · Žiūrėti daugiau »
Steponas Batoras
Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Steponas Batoras · Žiūrėti daugiau »
Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas
Tribunolo knyga (rusėnų kalb.), 1586 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, Lietuvos Tribunolas – bajorų luomo aukščiausios instancijos apeliacinis teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas · Žiūrėti daugiau »
1558 m.
1558 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1558 m. · Žiūrėti daugiau »
1560 m.
1560 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1560 m. · Žiūrėti daugiau »
1570 m.
1570 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1570 m. · Žiūrėti daugiau »
1575 m.
1575 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1575 m. · Žiūrėti daugiau »
1578 m.
1578 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1578 m. · Žiūrėti daugiau »
1581 m.
1581 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1581 m. · Žiūrėti daugiau »
1582 m.
1582 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1582 m. · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
1589 m.
1589 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1589 m. · Žiūrėti daugiau »
1601 m.
1601 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1601 m. · Žiūrėti daugiau »
1603 m.
1603 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1603 m. · Žiūrėti daugiau »
1607 m.
1607 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1607 m. · Žiūrėti daugiau »
1611 m.
1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1611 m. · Žiūrėti daugiau »
1616 m.
1616 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1616 m. · Žiūrėti daugiau »
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1630 m. · Žiūrėti daugiau »
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Naruševičius ir 1653 m. · Žiūrėti daugiau »
