Greičiau nei naršyklėje!
18 santykiai: Balandžio 24, Juozapas Nesiolovskis, Kovo 13, Kovo 16, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pacai, Vileika, Vilniaus rotušės aikštė, Vilnius, 1736 m., 1756 m., 1757 m., 1758 m., 1765 m., 1776 m., 1792 m., 1794 m., 1797 m..
Balandžio 24
Balandžio 24 yra 114-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 115-a).
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Balandžio 24 · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Nesiolovskis
Juozapo Nesiolovskio dvaras Voronče Juozapas Nesiolovskis (1728–1814 m. kovo 8 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Naugarduko vaivada nuo 1773 metų.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Juozapas Nesiolovskis · Žiūrėti daugiau »
Kovo 13
Kovo 13 yra 72-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 73-a).
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Kovo 13 · Žiūrėti daugiau »
Kovo 16
Kovo 16 yra 75-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 76-a).
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Kovo 16 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Pacai
Pacai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, didžiausiągaliąpasiekusi XVII amžiaus antrojoje pusėje.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Pacai · Žiūrėti daugiau »
Vileika
Vileikà – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, 97 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Minsko, dešiniajame Neries krante.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Vileika · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus rotušės aikštė
2021 m. 2020 m. 2011 m. Rotušės aikštė – viena iš seniausių Vilniaus senamiesčio aikščių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Vilniaus rotušės aikštė · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
1736 m.
1736 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1736 m. · Žiūrėti daugiau »
1756 m.
1756 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1756 m. · Žiūrėti daugiau »
1757 m.
1757 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1757 m. · Žiūrėti daugiau »
1758 m.
1758 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1758 m. · Žiūrėti daugiau »
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1765 m. · Žiūrėti daugiau »
1776 m.
1776 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1776 m. · Žiūrėti daugiau »
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1792 m. · Žiūrėti daugiau »
1794 m.
1794 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1794 m. · Žiūrėti daugiau »
1797 m.
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Petras Pacas ir 1797 m. · Žiūrėti daugiau »
