Turinys
107 santykiai: Akmena (upė), Anicetas Puškorius, Augustinas Kiesas, Bajorų–Priekulės geležinkelis, Baudžiava, Biblioteka, Dūmas, Geležinkelis, I amžius pr. m. e., II amžius pr. m. e., III amžius, IV amžius, Jėzus Kristus, Kardo rinktinė, Karjeras, Katalikybė, Kazys Misius, Kirvis, Klėtis, Kolūkis, Koplytėlė, Kretinga, Kretingos apskritis, Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos valsčius, Kryžius, Kurmaičių apylinkė, Kurmaičių I senosios kapinės, Kurmaičių II kapinynas, Kurmaičių II senosios kapinės, Kurmaičių III senosios kapinės, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Kurmaičių pilkapynas, Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės, Lentpjūvė, Mamutas, Marija (Jėzaus motina), Neolitas, Nikolajus Zubovas (1801), Paštas, Pradinė mokykla, Pranciškonai, Rusijos TFSR, Sibiras, Tarybų Sąjunga, Tarybinis ūkis, Tūbausių šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, Telšiai, Tinteliai (Kretinga), ... Išplėsti indeksą (57 daugiau) »
Akmena (upė)
Danė Klaipėdoje Akmena ties Kurmaičiais Akmena ties Valėnais Biržos tiltas Akmena-Danė – upė vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Akmena (upė)
Anicetas Puškorius
Anicetas Puškorius (g. 1911 m. lapkričio 23 d. Skaudalių k., Kretingos raj. – 1994 m. gruodžio 19 d. Kretingoje) – tautodailininkas, skulptorius, Kretingos rajono garbės pilietis, visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Anicetas Puškorius
Augustinas Kiesas
Augustinas Kiesas (Kiesus), slap.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Augustinas Kiesas
Bajorų–Priekulės geležinkelis
Geležinkelis ties Priekulės stotimi Bajorų–Priekulės geležinkelis – 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Bajorus ir Priekulę (Latvija).
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Bajorų–Priekulės geležinkelis
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Baudžiava
Biblioteka
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniaus universiteto biblioteka ''Stift Melk'' vienuolyno biblioteka (Austrija) Šiuolaikinė biblioteka Čemberyje Biblioteka (- iš biblio- + thēkē – saugykla) – privatus ar visuomeninis knygų rinkinys, arba švietimo įstaiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas ir leidžianti jomis naudotis visuomenei.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Biblioteka
Dūmas
Dūmas – viduramžiais ir vėlesniais laikais – valstiečio ūkis, kaip prievolinis vienetas, taip pat valstiečio gyvenamasis namas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, neturėjusio dvaro ir karo prievolę atlikdavusio vien iš savo ūkio, šeimyninis prievolinis vienetas.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Dūmas
Geležinkelis
Hame, Vokietija Įtaisas vagonui ar lokomotyvui nuo bėgių numesti. Jais nuo neplanuoto įvažiavimo apsaugomi pagrindiniai keliai Geležinkelis – traukinių transporto visuma.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Geležinkelis
I amžius pr. m. e.
Pirmasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 100 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir I amžius pr. m. e.
II amžius pr. m. e.
Rytų pusrutulis II a. pr. m. e. pr. keltų ūkio Slovakijoje rekonstrukcija Ptolemajų Egipto karalius Ptolemajus VI Filometoras pavaizduotas kaip faraonas Mogao urvų freska Antrasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 200 m.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir II amžius pr. m. e.
III amžius
Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir III amžius
IV amžius
Ketvirtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 400 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir IV amžius
Jėzus Kristus
„Jėzus gydo akluosius“. XII amžiaus romėnų mozaika pavaizduota Monrealės katedroje, Sicilijoje. Gerardo van Honthorsto paveiksle XI a. tapytas Jėzaus portretas Jėzus Kristus (Jėzus „Jahvė gelbėja“; Kristus,, – „mesijas“, „pateptasis“; gimė apie 7 ar 4 m.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Jėzus Kristus
Kardo rinktinė
Kardo rinktinė – Lietuvos Laisvės Armijos–Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Žemaičių apygardos partizanų junginys, nuo 1945 m.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kardo rinktinė
Karjeras
Vario rūdos karjeras Čilėje Kurklių karjeras, kur kasamas žvyras, smėlis Karjeras ( – „akmens skaldykla“) – kasinys, iš kurio atviruoju būdu kasamos naudingosios iškasenos.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Karjeras
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Katalikybė
Kazys Misius
Kazys Misius (g. 1942 m. gruodžio 5 d. Paymėžyje) – Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kazys Misius
Kirvis
Lietuviški viduramžių kovos kirviai. (Rekonstrukcija) Ugniagesys su kirviu Kirvis – įrankis su dažniausiai metaline galva ir mediniu kotu.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kirvis
Klėtis
Klėtis – pastatas javams bei drabužių atsargoms laikyti, miegoti.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Klėtis
Kolūkis
Buvusių kolūkių gyvenviečių sklaida dabartinėje Lietuvos teritorijoje (~2000 gyvenviečių) Kolūkis (arba kolchozas;, santrumpa iš коллективное хозяйство – „kolektyvinis ūkis“) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kolūkis
Koplytėlė
Koplytėlė Koplytėlė kapinėse Koplytėlė Šveicarijoje Koplytėlė – memorialinis statinys.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Koplytėlė
Kretinga
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kretinga
Kretingos apskritis
Kretingos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas 1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Lietuvos šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kretingos apskritis
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos valsčius
Kretingos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kretingos valsčius
Kryžius
Kryžius – geometrinė figūra, sudaryta iš dviejų statmenai susikertančių atkarpų.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kryžius
Kurmaičių apylinkė
Kurmaičių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių apylinkė
Kurmaičių I senosios kapinės
Kurmaičių senosios kapinės, vadinamos Markapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24472, senas registro kodas L841) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičiuose (Kretingos seniūnija), 0,65 km į rytus nuo pagrindinės (Akmenos) gatvės, 80 m į pietus nuo Laukų gatvės.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių I senosios kapinės
Kurmaičių II kapinynas
Kurmaičių II kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 12311, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2465A) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių šiaurės vakariniame pakraštyje (Kretingos seniūnija), 0,53 km į rytus nuo kelio Kretinga–Darbėnai, Akmenos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių II kapinynas
Kurmaičių II senosios kapinės
Kurmaičių senosios kapinės, vadinamos Prancūzkapiu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24473, senas registro kodas L842) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičiuose (Kretingos seniūnija), 30 m į vakarus nuo pagrindinės (Akmenos) gatvės, Tvenkinio gatvės dešinėje pusėje, Bendinės upelio kairiajame krante.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių II senosios kapinės
Kurmaičių III senosios kapinės
Kurmaičių senosios kapinės, vadinamos Švedine (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24474, senas registro kodas L843) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičiuose (Kretingos seniūnija), 150 m į rytus nuo pagrindinės (Akmenos) gatvės tilto per Pilsupio upelį, dešiniajame jo krante.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių III senosios kapinės
Kurmaičių kapinynas
Kurmaičių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas –, senas registro kodas – A1713, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR519) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), 0,17 km į rytus nuo kelio, 0,11–0,2 km į vakarus nuo Akmenos upės (Padvarių tvenkinio), dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių kapinynas
Kurmaičių piliakalnis
Kurmaičių piliakalnis, vadinamas Pilale (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas, senas registro kodas A447P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR518) – piliakalnis pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), Akmenos ir Pilsupio santakoje, Padvarių tvenkinio šiaurinėje dalyje, 0,4 km į vakarus nuo kelio Kurmaičiai–Tūbausiai.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių piliakalnis
Kurmaičių pilkapynas
Kurmaičių pilkapynas (saugomos kultūros vertybės: unikalūs kodai – 5237, 12258, 27085; senieji registro kodai – A1713, A1714, A1715; senieji kultūros paminklų sąrašo Nr. AR519, IP2405A) – pilkapiai pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), Akmenos upės (Padvarių tvenkinio) dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių pilkapynas
Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės
Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės (arba Markapiai, Pilalė) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tinteliuose (Kretingos seniūnija), 0,38 km į pietus nuo Kurmaičių tilto per Akmeną, Padvarių tvenkinio rytinio kranto pusiasalyje.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės
Lentpjūvė
Medžio apdirbimas lentpjūvėje Buvusi Dotnuvos lentpjūvė Lentpjūvė – rąstų pjovimo į lentas, tašus, ruošinius įmonė arba miško pramonės įmonės padalinys.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Lentpjūvė
Mamutas
* Archidiskodon Pohling, 1888.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Mamutas
Marija (Jėzaus motina)
Seniausias Marijos su Kristumi atvaizdas II a. Marija Mergelė, pamynusi žaltį Marija (aram.k. מרים) – krikščionių religijoje Jėzaus Kristaus motina.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Marija (Jėzaus motina)
Neolitas
Neolito trobelės vidaus rekonstrukcija (Čatal Hiujukas) Vidurinio neolito kultūros Europoje (apie 4500 m. pr. m. e.) Neolitas (graikiškai νέος – naujas, λίθος – akmuo) – naujasis akmens amžius – paskutinė akmens amžiaus dalis.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Neolitas
Nikolajus Zubovas (1801)
Nikolajus (Mikalojus) Zubovas (1801 m. rugsėjo 9 d. – 1871 m. kovo 3 d.) – grafas, Rusijos imperijos tikrasis valstybės patarėjas, imperatorius rūmų kamerheris, hofmeisteris, Preobraženskio pulko leibgvardijos poručikas, liberalas.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Nikolajus Zubovas (1801)
Paštas
Senovinis pašto pastatas Trakuose Paštas – siuntinių ir krovinių gabenimo sistema; jąvaldanti įmonė, jų sistema.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Paštas
Pradinė mokykla
Pradinė mokykla (anksčiau vadinta pradžios mokykla) – pradinį išsilavinimąteikianti bendrojo ugdymo įstaiga.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Pradinė mokykla
Pranciškonai
Pranciškonų ordino emblema Francisko de Surbarano paveiksle (Franciskas yra ispaniškas Pranciškaus vardo varijantas) Pranciškonas – Romos katalikų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą, narys.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Pranciškonai
Rusijos TFSR
Rusijos TFSR (piln. Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika) – didžiausia Tarybų Sąjungos respublika, gyvavusi nuo 1917 m. iki 1991 m. Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Rusijos TFSR
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Sibiras
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Tarybų Sąjunga
Tarybinis ūkis
Akmuo buvusiam tarybiniam ūkiui Polekėlėje (Radviliškio raj.) atminti, 2015 m. Tarybinis ūkis (santrumpa nuo советское хозяйство – „tarybinis ūkis“) – TSRS laikais buvusios valstybinės įmonės, kurios vertėsi žemės ūkiu.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Tarybinis ūkis
Tūbausių šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia
Tūbausių šv.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Tūbausių šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Telšiai
Tinteliai (Kretinga)
Tinteliai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 6 km į šiaurę nuo Kretingos.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Tinteliai (Kretinga)
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir V amžius
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir V amžius pr. m. e.
Vaikų darželis
Žaidžiantys vaikai vaikų darželyje 1961 m. Vokietija. Vaikų darželis – privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Vaikų darželis
Valakas
Valakas – LDK žemės ploto vienetas, paplitęs XVII a. 1-oje pusėje.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Valakas
Vandens malūnas
Vokietijoje Vandens malūnas Žagarėje Vandens malūnas – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, vandens kinetinę ar potencinę energijąverčiantis mechanine − sukimo momentu.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Vandens malūnas
Vienkiemis
Pavinkšnių k., Kėdainių raj.) Vienkiemis – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kuriąnors gyvenvietę (kaimą, miestelį, viensėdį), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Vienkiemis
Vievis
Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Vievis
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir VIII amžius
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir Virvelinės keramikos kultūra
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir XIX amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir XVI amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir XVII amžius
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir XVIII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir XX amžius
1 tūkstantmetis
Pirmasis mūsų eros tūkstantmentis prasidėjo 1-aisiais mūsų eros metais ir baigėsi 1000-aisiais metais.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1 tūkstantmetis
1 tūkstantmetis pr. m. e.
negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1 tūkstantmetis pr. m. e.
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1566 m.
1572 m.
1572 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1572 m.
1771 m.
1771 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1771 m.
1797 m.
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1797 m.
1827 m.
1827 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1827 m.
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1846 m.
1857 m.
1857 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1857 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1861 m.
1870 m.
1870 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1870 m.
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1922 m.
1930 m.
1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1930 m.
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1935 m.
1937 m.
1937 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1937 m.
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1940 m.
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1941 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1944 m.
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1948 m.
1949 m.
1949 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1949 m.
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1950 m.
1951 m.
1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1951 m.
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1956 m.
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1959 m.
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1960 m.
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1961 m.
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1966 m.
1968 m.
1968 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1968 m.
1969 m.
1969 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1969 m.
1971 m.
1971 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1971 m.
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1979 m.
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1980 m.
1981 m.
1981 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1981 m.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1988 m.
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1992 m.
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1993 m.
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1994 m.
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 1995 m.
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 2000 m.
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 2001 m.
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 2002 m.
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 2003 m.
2008 m.
2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kurmaičiai ir 2008 m.