Greičiau nei naršyklėje!
12 santykiai: Atomas, Atomo branduolys, Žemė, Elektrinis laukas, Gama spinduliai, Gravitacija, Juodoji bedugnė, Kvarkas, Neutronas, Neutroninė žvaigždė, Protonas, Stiprioji sąveika.
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Elektrinis laukas
Elektrinio lauko linijos išeina iš teigiamo krūvio Elektrinis laukas – materijos forma, supanti krūvius.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Elektrinis laukas · Žiūrėti daugiau »
Gama spinduliai
Gama spinduliuotė, sklindanti iš atomo branduolio. Gama spinduliai (γ spinduliai) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm (3\cdot 10^ Hz), o fotonų energija >100 keV.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Gama spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Juodoji bedugnė
Įvykių horizonto teleskopu. Publikuota 2019 m. balandžio 10 d. Šaulio A* juodoji skylė. Ši nuotrauka padaryta Įvykių horizonto teleskopu 2017 m., tačiau apdorota ir publikuota 2022 m. gegužės 12 d. Kompiuteriu atkurtas juodosios bedugnės vaizdas iš arti, parodantis jos „gravitacinio lęšio“ sukeltus vaizdo iškraipymus Juodoji bedugnė arba juodoji skylė – kosminis darinys, kurio paviršiuje, vadinamame įvykių horizontu, traukos jėga stipresnė už kritinę reikšmę, kuriai esant, šviesa dar gali palikti objekto paviršių.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Juodoji bedugnė · Žiūrėti daugiau »
Kvarkas
Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Kvarkas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Neutroninė žvaigždė
thumb Neutroninė žvaigždė – labai mažų žvaigždžių tipas, viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Neutroninė žvaigždė · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Stiprioji sąveika
Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kuriąperneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų.
Nauja!!: Kvarkinė žvaigždė ir Stiprioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
