Greičiau nei naršyklėje!
22 santykiai: Jogailos universitetas, Jonas Ivanas Chodkevičius, Jonas Nemira, Jonas Vėževičius, Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Mikalojus Radvilaitis, Načkus Ginvilaitis, Nesvyžius, Pskovas, Rimvydas Petrauskas, Smolensko vaivada, Vitebsko vaivada, 1412 m., 1440 m., 1445 m., 1456 m., 1463 m., 1467 m., 1470 m., 1471 m..
Jogailos universitetas
Jogailos universiteto pastatų planas Vyčio herbu (antras iš dešinės) ant sienos Jogailos universitetas, nuo 1364 m., nuo 1400 m. Krokuvos akademija (Akademia Krakowska), nuo 1780 m. Karališkoji vyriausioji mokykla (Szkoła Główna Koronna), (Szkoła Główna Krakowska), Krokuvos universitetas (Uniwersytet Krakowski), nuo 1817 m. Jogailos universitetas – Lenkijos aukštoji mokykla Krokuvoje, seniausias šalyje ir vienas seniausių Vidurinės Europos universitetų.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Jogailos universitetas · Žiūrėti daugiau »
Jonas Ivanas Chodkevičius
Jonas Chodkevičius (Katkevičius, Katkus,, apie 1420 m. – 1485 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Jonas Ivanas Chodkevičius · Žiūrėti daugiau »
Jonas Nemira
Jonas Nemira – LDK didikas.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Jonas Nemira · Žiūrėti daugiau »
Jonas Vėževičius
Jonas Vėževičius (m. 1482 m.) – LDK didikas.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Jonas Vėževičius · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Kazimieras Jogailaitis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Radvilaitis
Mikalojus Radvilaitis (kitaip vadinamas Mikalojumi Radvila Senuoju,,, g. po 1450 m. – 1509 m. liepos 16 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Mikalojus Radvilaitis · Žiūrėti daugiau »
Načkus Ginvilaitis
Načkus Ginvilaitis (mirė po 1455 m.) – LDK didikas.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Načkus Ginvilaitis · Žiūrėti daugiau »
Nesvyžius
Nesvỹžius – miestas vidurio vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, į rytus nuo Baranovičių, 110 km nuo Minsko, prie Ušos (Nemuno intako).
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Nesvyžius · Žiūrėti daugiau »
Pskovas
Pskovas – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, prie Velikajos upės.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Pskovas · Žiūrėti daugiau »
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto rektorius.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Rimvydas Petrauskas · Žiūrėti daugiau »
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Smolensko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko vaivada
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
1412 m.
1412 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1412 m. · Žiūrėti daugiau »
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1440 m. · Žiūrėti daugiau »
1445 m.
1445 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1445 m. · Žiūrėti daugiau »
1456 m.
1456 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1456 m. · Žiūrėti daugiau »
1463 m.
1463 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1463 m. · Žiūrėti daugiau »
1467 m.
1467 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1467 m. · Žiūrėti daugiau »
1470 m.
1470 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1470 m. · Žiūrėti daugiau »
1471 m.
1471 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Nemiraitis ir 1471 m. · Žiūrėti daugiau »
