Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Juozas Tumelis, Jurgis Kazimieras Ancuta, Kancleris, Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos referentas, Palenkės vaivadija, Sausio 18, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilniaus universitetas, Vilniaus vyskupija, 1650 m., 1695 m., 1705 m., 1710 m., 1717 m., 1721 m., 1722 m., 1723 m..
Juozas Tumelis
Juozas Tumelis (1938 m. rugsėjo 2 d. Marijampolėje – 2022 m. sausio 19 d. Vilniuje) – lietuvių istorikas, bibliografas, vertėjas.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Juozas Tumelis · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Kazimieras Ancuta
Jurgis Kazimieras Ancuta (apie 1650 m. – 1737 m. gegužės 16 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslininkas, Vilniaus vyskupo sufraganas.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Jurgis Kazimieras Ancuta · Žiūrėti daugiau »
Kancleris
Kancleris (angl.: chancellor) – viena iš aukščiausių, o kai kuriose šalyse aukščiausia valstybės pareigybė arba titulas.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Kancleris · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Kazimieras Bžostovskis
Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1644 m. – 1722 m. spalio 24 d. Dabrovna) – Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Konstantinas Kazimieras Bžostovskis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos referentas
Lietuvos referentas (kartais vadinamas Lietuvos referendorium) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Lietuvos referentas · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Sausio 18
Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Sausio 18 · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
1650 m.
1650 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1650 m. · Žiūrėti daugiau »
1695 m.
1695 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1695 m. · Žiūrėti daugiau »
1705 m.
1705 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1705 m. · Žiūrėti daugiau »
1710 m.
1710 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1710 m. · Žiūrėti daugiau »
1717 m.
1717 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1717 m. · Žiūrėti daugiau »
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1721 m. · Žiūrėti daugiau »
1722 m.
1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1722 m. · Žiūrėti daugiau »
1723 m.
1723 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Motiejus Juozapas Ancuta ir 1723 m. · Žiūrėti daugiau »
