Greičiau nei naršyklėje!
31 santykiai: Aritmetika, Balandžio 25, Balandžio 30, Berčiūnų pagrindinė mokykla, Eustachijus Valavičius, Geografija, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorija, Mokykla, Naujamiestis, Ostapas Valavičius, Panevėžio rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybės taryba, Pirmasis pasaulinis karas, Rugpjūčio 4, Rugsėjo 1, 1583 m., 1865 m., 1912 m., 1935 m., 1941 m., 1946 m., 1951 m., 1965 m., 1978 m., 1983 m., 1988 m., 1996 m., 2000 m., 2012 m..
Aritmetika
Aritmetika (iš 'skaičius') – seniausia matematikos sritis, nagrinėjanti veiksmus su skaičiais bei jų savybes.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Aritmetika · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 25
Balandžio 25 yra 115-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 116-a).
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Balandžio 25 · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 30
Balandžio 30 yra 120-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 121-a).
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Balandžio 30 · Žiūrėti daugiau »
Berčiūnų pagrindinė mokykla
Panevėžio rajono Berčiūnų pagrindinė mokykla – buvusi dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Berčiūnuose (Panevėžio raj.), Rožių g. 1, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Berčiūnų pagrindinė mokykla · Žiūrėti daugiau »
Eustachijus Valavičius
Eustachijus Valavičius (apie 1572 m. Gardinas – 1630 m. sausio 19 d. Verkiai, palaidotas Vilniaus katedros Valavičių koplyčioje) – Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Eustachijus Valavičius · Žiūrėti daugiau »
Geografija
Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija (žodis kilęs iš 'žemė' ir γράφω.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Geografija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorija
Šiame straipsnyje aprašoma Lietuvos istorija – nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo dabartinės Lietuvos teritorijoje iki dabartinių laikų.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Lietuvos istorija · Žiūrėti daugiau »
Mokykla
Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija Mokykla – mokymo ir ugdymo įstaiga, teikianti formalųjį bei neformalųjį švietimą, įgyvendinanti žinių ir įgūdžių perdavos tradiciją.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Mokykla · Žiūrėti daugiau »
Naujamiestis
Naujamiestis – miestelis Panevėžio rajono savivaldybės vakaruose, į pietvakarius nuo Panevėžio, dešiniajame Nevėžio krante prie pušyno.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Naujamiestis · Žiūrėti daugiau »
Ostapas Valavičius
Ostapas (Eustachijus) Valavičius (apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomieras) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Ostapas Valavičius · Žiūrėti daugiau »
Panevėžio rajono savivaldybė
Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Panevėžio rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Panevėžio rajono savivaldybės taryba
Panevėžio rajono savivaldybės taryba – Panevėžio rajono savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimąbendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Panevėžio rajono savivaldybės taryba · Žiūrėti daugiau »
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 4
Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 217-a).
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Rugpjūčio 4 · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjo 1
Rugsėjo 1 yra 244-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais 245-a).
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir Rugsėjo 1 · Žiūrėti daugiau »
1583 m.
1583 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1583 m. · Žiūrėti daugiau »
1865 m.
1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1865 m. · Žiūrėti daugiau »
1912 m.
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1912 m. · Žiūrėti daugiau »
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1935 m. · Žiūrėti daugiau »
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1946 m. · Žiūrėti daugiau »
1951 m.
1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1951 m. · Žiūrėti daugiau »
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1965 m. · Žiūrėti daugiau »
1978 m.
1978 m. (tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntieji metai) buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1978 m. · Žiūrėti daugiau »
1983 m.
1983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1983 m. · Žiūrėti daugiau »
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1988 m. · Žiūrėti daugiau »
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 1996 m. · Žiūrėti daugiau »
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 2000 m. · Žiūrėti daugiau »
2012 m.
2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Naujamiesčio mokykla ir 2012 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Naujamiesčio gimnazija, Naujamiesčio vidurinė mokykla.
