Turinys
24 santykiai: Afrika (Romos provincija), Alpės, Finikija, Hanibalas, Italija, Kartagina, Korsika, Lotynų kalba, Makedonijos karai, Pirmasis Makedonijos karas, Pirmasis pūnų karas, Sardinija, Seleukidų imperija, Senovės Roma, Sicilija, Viduržemio jūra, Zamos mūšis, 146 m. pr. m. e., 149 m. pr. m. e., 188 m. pr. m. e., 202 m. pr. m. e., 218 m. pr. m. e., 241 m. pr. m. e., 264 m. pr. m. e..
Afrika (Romos provincija)
Afrika buvo Romos provincija.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Afrika (Romos provincija)
Alpės
Alpės – aukščiausia ir didžiausia Europos kalnų sistema.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Alpės
Finikija
Finikija – senovės istorinis regionas, buvęs Viduržemio jūros pakrantėje (dabartinio Libano, pietvakarių Sirijos ir šiaurės vakarų Izraelio teritorijoje).
Peržiūrėti Pūnų karai ir Finikija
Hanibalas
Hanibalas ir jo kariuomenė žygiuoja per Alpes Hanibalas (247 m. pr. m. e. – 183 m. pr. m. e.) – garsus Kartaginos karvedys ir politikas.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Hanibalas
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Italija
Kartagina
Kartagina (iš finikiečių Qart-ḥadaš – „Naujasis miestas“; dabar Kartažas – finikiečių įkurtas miestas-valstybė Šiaurės Afrikoje (dabartiniame Tunise), vėliau tapęs Viduržemio jūros prekybos centru. Senovės Kartaginos valstybės sostinė.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Kartagina
Korsika
Korsika – ketvirta pagal dydį sala Viduržemio jūroje (po Sicilijos, Sardinijos ir Kipro).
Peržiūrėti Pūnų karai ir Korsika
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Lotynų kalba
Makedonijos karai
Makedonijos karai arba Makedonijos – Romos karai vyko tarp Romos ir antigonidų Makedonijos karalystės III-II a. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Makedonijos karai
Pirmasis Makedonijos karas
Pirmajame Makedonijos kare (215–205 m. pr. m. e.) kovojo Roma ir jos sąjungininkė (nuo 211 m. pr. m. e.) Etolijos lyga bei Pergamo valdovas Atalas I prieš Makedonijos karalių FilipąV. Tuo pačiu metu vyko Antrasis pūnų karas, kuriame Roma kovojo su Kartagina.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Pirmasis Makedonijos karas
Pirmasis pūnų karas
Kartaginos valdos karo pradžioje Pirmasis pūnų karas – karinis konfliktas, vykęs 264–241 m. pr. m. e. Didžiąja dalimi tai buvo jūrinis konfliktas dėl įtakos Sicilijoje, buvusioje viduryje tarp Romos ir Kartaginos.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Pirmasis pūnų karas
Sardinija
Sardinija (italų kalba – Sardegna) – autonominis Italijos regionas, apimantis visąSardinijos salą.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Sardinija
Seleukidų imperija
Seleukidų imperija – helenistinė imperija, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Seleukidų imperija
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Senovės Roma
Sicilija
Sicilija – autonominis Italijos regionas ir didžiausia sala Viduržemio jūroje.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Sicilija
Viduržemio jūra
Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Viduržemio jūra
Zamos mūšis
Zamos mūšis – lemiamas Antrojo pūnų karo mūšis, vykęs 202 m. pr. m. e. Romėnų pajėgos, vadovaujamos Publijaus Kornelijaus Scipiono, nugalėjo kartaginiečius, vadovaujamus Hanibalo.
Peržiūrėti Pūnų karai ir Zamos mūšis
146 m. pr. m. e.
146 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 146 m. pr. m. e.
149 m. pr. m. e.
149 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 149 m. pr. m. e.
188 m. pr. m. e.
188 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 188 m. pr. m. e.
202 m. pr. m. e.
202 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 202 m. pr. m. e.
218 m. pr. m. e.
218 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 218 m. pr. m. e.
241 m. pr. m. e.
241 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 241 m. pr. m. e.
264 m. pr. m. e.
264 m. pr.
Peržiūrėti Pūnų karai ir 264 m. pr. m. e.