Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Antika, Antropocentrizmas, Dievas, Dogma, Encyclopædia Britannica, Etika, Filosofija, Florencija, Introspekcija, Kategorinis imperatyvas, Krikščionybė, Menas, Mistika, Mokslinis metodas, Religija, Renesansas, Scholastika, Viduramžiai, XIV amžius.
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.
Nauja!!: Humanizmas ir Antika · Žiūrėti daugiau »
Antropocentrizmas
Antropocentrizmas (iš 'žmogus' + 'centras') – pasaulėžiūra, teigianti, jog žmogus yra reikšmingiausia būtybė visatoje, arba pasaulio vertinimas remiantis žmogiškomis vertybėmis ir patirtimis.
Nauja!!: Humanizmas ir Antropocentrizmas · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Humanizmas ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Dogma
Dogma (dógma, „nuomonė, tezė; nutarimas, nurodymas, direktyva“ – tai, kas atrodo teisinga) – autoritetingas, tiksliai suformuluotas religinės doktrinos teiginys, kuris išreiškia Apreiškimo dalį ir turi būti priimamas tikėjimu; Dievo tiesa žmonėms, apreikšta Jėzaus Kristaus ir paliudyta Bažnyčios.
Nauja!!: Humanizmas ir Dogma · Žiūrėti daugiau »
Encyclopædia Britannica
Encyclopædia Britannica – universalioji enciklopedija anglų kalba; ji siekia – kaip ir vokiškoji Brokhauzo enciklopedija – pateikti visas žmonijos žinias kiek įmanoma išsamiau (The Sum of Human Knowledge) ir giliau.
Nauja!!: Humanizmas ir Encyclopædia Britannica · Žiūrėti daugiau »
Etika
Etika – bendra sąvoka, kuria dažniausiai apibūdinama moralės teorija.
Nauja!!: Humanizmas ir Etika · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: Humanizmas ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Florencija
Florencija – miestas vidurio Italijoje, Toskanos regiono sostinė, prie Arno upės į rytus nuo Pizos.
Nauja!!: Humanizmas ir Florencija · Žiūrėti daugiau »
Introspekcija
Introspekcija - saviugdos metodas, kuriuo stebimas savo vidaus gyvenimas.
Nauja!!: Humanizmas ir Introspekcija · Žiūrėti daugiau »
Kategorinis imperatyvas
Kategorinis imperatyvas (– liepiamasis, įsakomasis) – moralaus elgesio taisyklė, kurią, I. Kanto požiūriu, mąstanti būtybė gali atrasti nepriklausomai bei apsispręsti jos laikytis.
Nauja!!: Humanizmas ir Kategorinis imperatyvas · Žiūrėti daugiau »
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Nauja!!: Humanizmas ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »
Menas
Menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė (grožinė-jutiminė) išraiška.
Nauja!!: Humanizmas ir Menas · Žiūrėti daugiau »
Mistika
Mistika ('paslėptas, slaptas') – filosofinis ir teologinis mokymas ir pasaulėvokos būdas, pagrįstas emocijomis, intuicija ir iracionalumu.
Nauja!!: Humanizmas ir Mistika · Žiūrėti daugiau »
Mokslinis metodas
Mokslinis metodas – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymąį kokios nors srities mokslinį klausimą(pvz., – „kodėl taip yra?“).
Nauja!!: Humanizmas ir Mokslinis metodas · Žiūrėti daugiau »
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Nauja!!: Humanizmas ir Religija · Žiūrėti daugiau »
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Nauja!!: Humanizmas ir Renesansas · Žiūrėti daugiau »
Scholastika
Scholastika (t. p. scholasticizmas) (iš – mokykla) – mokslo, filosofijos, teologijos kryptis Vakarų Europoje (ir Bizantijoje) viduramžiais.
Nauja!!: Humanizmas ir Scholastika · Žiūrėti daugiau »
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Nauja!!: Humanizmas ir Viduramžiai · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Humanizmas ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
