Turinys
74 santykiai: Anglų kalba, Antrasis kosminis greitis, Apsidė (astronomija), Aristarchas, Asteroidas, Asteroidų žiedas, Astronominis vienetas, Žemė, Babilonija, Barnardo žvaigždė, Cerera (nykštukinė planeta), Ekliptika, Ekscentricitetas, Elektros krūvis, Elementarioji dalelė, Elongacija (astronomija), Eridė (nykštukinė planeta), Evoliucija, Galaktikos centras, Galilėjus, Geltonoji nykštukė, Gravitacija, Haumėja, Heliopauzė, Heliosfera, Helis, Heraklis (žvaigždynas), Johannes Kepler, Jungtis (astronomija), Kentaurai (asteroidai), Kentauro alfa, Kentauro proksima, Klaudijus Ptolemėjus, Koiperio juosta, Kometa, Makemakė, Masė, Mėnulis, Merkurijus (planeta), Metai, Mikalojus Kopernikas, Neptūnas (planeta), Nykštukinė planeta, Orbita, Orto kometoidų debesis, Palydovas, Parsekas, Paukščių Takas, Planeta, Plutonas (nykštukinė planeta), ... Išplėsti indeksą (24 daugiau) »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Anglų kalba
Antrasis kosminis greitis
Antrasis kosminis greitis arba pabėgimo greitis – greitis, kurį turi pasiekti mažos masės kūnas, kad jo kinetinė energija būtų lygi gravitacinei potencinei energijai, ir, kad įveikęs didesnės masės kūno gravitacijos lauką, iš jo ištrūktų.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Antrasis kosminis greitis
Apsidė (astronomija)
Apsidė astronomijoje reiškia arčiausiai ir toliausiai nuo centrinio kūno nutolusius elipsinės orbitos (kuria skrieja koks nors objektas) taškus.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Apsidė (astronomija)
Aristarchas
Aristarchas Samietis (apie 310–230 m. pr. m. e.) – senovės graikų astronomas, vienas heliocentrinės sistemos pradininkų.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Aristarchas
Asteroidas
Asteroidas 243 Ida Asteroidas ('žvaigždė' + eidos 'pavidalas') arba mažoji planeta – mažas (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita (orbitos plokštumos posvyris ~10 laipsnių) aplink Saulę.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Asteroidas
Asteroidų žiedas
Trojos stovyklą. Asteroidų žiedas (Asteroidų juosta) – asteroidų regionas ties pagrindine Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir planetos milžinės Jupiterio orbitų, kurioje skrieja dauguma (~95 %) asteroidų.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Asteroidų žiedas
Astronominis vienetas
Astronominis vienetas (av, angl. – AU) – ne SI sistemos ilgio matas, lygus vidutiniam atstumui tarp Saulės ir Žemės (Žemės orbitos didžioji pusašė), naudojamas atstumams Saulės sistemoje nustatyti.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Astronominis vienetas
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Žemė
Babilonija
Babilonija (asirų kalba – Karduniaš, senovės egiptiečių kalba – Sangar) – senovės regionas Eufrato ir Tigro žemupiuose, t. y. žemutinėje Mesopotamijoje, tarp dabartinio Irako miesto Bagdado ir Persijos įlankos.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Babilonija
Barnardo žvaigždė
Barnardo žvaigždė Barnardo žvaigždė – labai mažos masės žvaigždė Gyvatnešio žvaigždyne.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Barnardo žvaigždė
Cerera (nykštukinė planeta)
Cereros paviršius 2015 m. iš Dawn kosminio zondo, 13 600 km atstumu. Okatoro kraterio vaizde matyti ryškiausia Cereros sritis - ''„Cerealia Facula“'' centre ir ''„Vinalia Faculae“'' šono dešinėje. Šis regionas buvo sulaukęs didelio susidomėjimo nuo 2015 m.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Cerera (nykštukinė planeta)
Ekliptika
Ekliptika ir jos santykis su sukimosi ašimi, orbitos plokštuma ir ašies posvyriu Ekliptika (graik. ékleipsis – užtemimas) – didysis apskritimas dangaus sferoje, kuriuo vyksta regimasis metinis Saulės centro judėjimas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Ekliptika
Ekscentricitetas
Ekscentricitetas (santrumpa – e) – tai dydis, apibūdinantis orbitos elipsiškumą.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Ekscentricitetas
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Elektros krūvis
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Elementarioji dalelė
Elongacija (astronomija)
Elongacija – planetos regimasis kampinis nuotolis nuo Saulės (stebint iš Žemės) arba palydovo regimasis kampinis nuotolis nuo kitos planetos.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Elongacija (astronomija)
Eridė (nykštukinė planeta)
Eridė Eridė (simbolis: ⯰) – nykštukinė planeta.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Eridė (nykštukinė planeta)
Evoliucija
Hominidų morfologiniai panašumai Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) gyvybės mokslų kontekste yra gyvų organizmų bruožų negrįžtami ir tam tikru mastu kryptingi pokyčiai per kartas, apimant ir rūšių atsiradimąir išnykimą.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Evoliucija
Galaktikos centras
Infraraudonasis Galaktikos centro vaizdas Galaktikos centras – Paukščių Tako galaktikos sukimosi centras, kurį matome kaip šviesiąjuostąŠaulio žvaigždyne.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Galaktikos centras
Galilėjus
Galilėjas Galilėjus (1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Galilėjus
Geltonoji nykštukė
Saulė – tipinis geltonosios nykštukės pavyzdys Geltonoji nykštukė – pagrindinės sekos žvaigždė, priklausanti G spektrinei klasei ir V šviesio klasei.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Geltonoji nykštukė
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Gravitacija
Haumėja
palydovai Hi’iaka bei Namaka Haumėja (simbolis) – nykštukinė planeta Koiperio juostoje, atrasta 2004 m.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Haumėja
Heliopauzė
Diagramoje pavaizduota heliopauzė. Heliopauzė – ribos, kur Saulės vėjo spaudimas susilygina su tarpžvaigždinių dalelių sukuriamu spaudimu.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Heliopauzė
Heliosfera
Heliosfera – Saulės sistemągaubiantis „burbulas“, „išpučiamas“ Saulės vėjo į tarpžvaigždinę medžiagą.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Heliosfera
Helis
Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Helis
Heraklis (žvaigždynas)
Heraklio žvaigždynas Heraklis (Hercules, Her) – 5-as pagal dydį gana ryškus šiaurės pusrutulio žvaigždynas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Heraklis (žvaigždynas)
Johannes Kepler
Johanesas Kepleris (1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štatas, prie Štutgarto – 1630 m. lapkričio 15 d. Rėgensburgas, Bavarija) – vokiečių astronomas ir matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmąastronomijos moksle.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Johannes Kepler
Jungtis (astronomija)
Jungtis – planetos padėties konfigūracija, kurios momentu Saulės, Žemės ir planetos centrai yra vienoje tiesėje (beveik), o Saulės ir planetos koordinatės danguje sutampa (beveik).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Jungtis (astronomija)
Kentaurai (asteroidai)
Žalia spalva pažymėti kentaurai Kentaurai – mažasis Saulės sistemos kūnas judantis orbita aplink Saulę tarp Jupiterio ir Neptūno bei kertantis bent vienos iš šių planetų orbitą.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Kentaurai (asteroidai)
Kentauro alfa
Kentauro Alfa (pažymėta rodykle). Kentauro alfa (α Cen / α Centauri) – trečia pagal ryškį žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne (Lietuvoje nematoma).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Kentauro alfa
Kentauro proksima
Kentauro Proksima (Proxima Centauri) – žvaigždė Kentauro žvaigždyne, artimiausia Saulei (už 4,24 šviesmečių – 270 000 kartų toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Kentauro proksima
Klaudijus Ptolemėjus
Klaudijus Ptolemėjus Klaudijus Ptolemėjus (~90 – ~168 m.) – graikų geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Klaudijus Ptolemėjus
Koiperio juosta
Saulės sistemoje Koiperio juosta (arba Koiperio žiedas, Koiperio–Edžvorto juosta) – disko formos kometoidų žiedas, esantis Saulės sistemos plokštumoje nuo 30 av iki 55 av, iš karto už Neptūno orbitos.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Koiperio juosta
Kometa
Heilo-Bopo kometa (1997) Kometa – mažas kosminis kūnas (kometoidas), skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą(kometos skraistę) arba uodegądėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Kometa
Makemakė
Nykštukinė planeta Makemakė Makemakė (simbolis: 🝼) – trečioji pagal dydį žinoma nykštukinė planeta Saulės sistemoje ir viena iš dviejų didžiausių klasikinės Koiperio juostos objektų.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Makemakė
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Masė
Mėnulis
Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Mėnulis
Merkurijus (planeta)
Merkurijus (sen. lietuvių pavadinimai Vaivora, Pažarinis) – artimiausia Saulei planeta, už kurios kita, toliau nuo Saulės esanti planeta, yra Venera.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Merkurijus (planeta)
Metai
Metai – laikotarpis tarp dviejų su Žemės sukimosi aplink Saulę orbita susijusių įvykių.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Metai
Mikalojus Kopernikas
Mikalojus Kopernikas (1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Mikalojus Kopernikas
Neptūnas (planeta)
right Neptūnas – Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Neptūnas (planeta)
Nykštukinė planeta
Plutonas buvo įrašytas į Nykštukinių planetų sąrašą. Nykštukinė planeta – dangaus kūnas, kuris.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Nykštukinė planeta
Orbita
Du kūnai, orbitomis besisukantys aplink vienącentrąOrbita ('ratas') – įsivaizduojama kreivė erdvėje, kuria juda tam tikras kosminis kūnas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Orbita
Orto kometoidų debesis
Koiperio žiedo vaizdas. Saulės sistemos narių. Orto kometoidų debesis – hipotetinis sferinės formos kometų debesis, esantis tarp 1000 ir 100 000 AV nuo Saulės.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Orto kometoidų debesis
Palydovas
Enceladas Palydovas – bet koks gamtinis objektas, tam tikra orbita skriejantis apie kitąuž save didesnį (astronominį) objektą – mėnuliai, kometos, asteroidai, žvaigždės ar galaktikos.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Palydovas
Parsekas
1 parsekas ('''E''' – Žemė, '''S''' – Saulė Parsekas (pc) – astronominis ilgio vienetas, lygus 3,085678×1013 km (3,26 šviesmečio).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Parsekas
Paukščių Takas
Paukščių Takas arba Paukščių Tako Galaktika – šviesi juosta, stebima danguje nakties metu, dažniausiai vasarą.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Paukščių Takas
Planeta
Venera (dvi apatinės eilės yra žemiau esančiame paveikslėlyje) Haumėja Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamąmasę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Planeta
Plutonas (nykštukinė planeta)
Plutonas (oficialus pavadinimas 134340 Plutonas, simboliai: ⯓ arba ♇) – didžiausia žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Plutonas (nykštukinė planeta)
Prožvaigždė
RCW 38 žvaigždžių spiečiaus dalis aplink jaunąmasyviąžvaigždę IRS2, kuri iš tiesų yra dvinarė žvaigždė, kurios abi komponentės vienodai masyvios. Nuotrauka daryta su VLT (Very Large Telescope) NACO adaptyvine optika. Šiame regione taip pat daug prožvaigždžių. Prožvaigždė – masyvus dujų debesis, esantis gravitacinio traukimosi būsenoje, skendintis tankiame dujų ir dulkių apvalkale, pradinė žvaigždės formavimosi stadija.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Prožvaigždė
Proplaneta
Proplaneta – planeta, esanti pradinėje susidarymo stadijoje iš proplanetinio dujų ir dulkių disko.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Proplaneta
Raudonoji nykštukė
Raudonoji nykštukė bibcode.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Raudonoji nykštukė
Saturnas
Saturnas – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Jupiterio ir Urano).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Saturnas
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Saulė
Saulės vėjas
heliopauzės Saulės vėjas – elektringųjų dalelių (protonų, elektronų, alfa dalelių) plazmos srautas, sklindantis nuo Saulės.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Saulės vėjas
Sedna
Sedna Sednos orbita (raudona), palyginus su Jupiterio (oranžinė), Saturno (geltona), Urano (žalia), Neptuno (mėlyna) ir Plutono (purpurinė) orbitomis Sedna (simbolis: ⯲) – dangaus kūnas, kurį 2003 m.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Sedna
Sfera
Sfera Sfera – paviršius, sudarytas iš erdvės taškų, vienodai nutolusių nuo vieno taško O. Taškas O vadinamas sferos centru.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Sfera
Sirijus
Sirijus (α CMa) – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Sirijus
Tamsioji medžiaga
Tamsioji medžiaga (kartais naudojamas terminas nematomoji medžiaga arba tamsioji materija) – hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga (arba astronominiai objektai), kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai (šviečiančiai arba sugeriančiai) medžiagai.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Tamsioji medžiaga
Tankis
Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Tankis
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga – labai retos dujos, susimaišiusios su mažytėmis dulkelėmis, kosminiais spinduliais ir pasklidusios tarp žvaigždžių galaktinėje erdvėje.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarptautinė astronomų sąjunga
Tarptautinės astronomų sąjungos logotipas. Sudarytas dviem kalbomis prancūzų ir anglų (UAI – Union astronomique internationale ir IAU – International Astronomical Union). Tarptautinė astronomų sąjunga (TAS) – tarptautinė astronomų profesionalų organizacija, kurios tikslas – koordinuoti astronomijos mokslinius tyrimus ir studijas.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Tarptautinė astronomų sąjunga
Transneptūninis objektas
Didžiausi žinomi transneptūniniai objektai Transneptūninis objektas (trumpinamas TNO) – bet kokia mažoji Saulės sistemos planeta, judanti orbita aplink Saulę didesniu nei Neptūno atstumu, apie 30,1 astronominių vienetų atstumu.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Transneptūninis objektas
Uranas (planeta)
Urano simbolis ⛢ Uranas – septinta pagal nuotolį nuo Saulės planeta ir pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Uranas (planeta)
Vandenilis
Vandenilis – cheminis elementas periodinėje elementų lentelėje, žymimas H. Vandenilio atominis skaičius – 1, tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Vandenilis
Venera (planeta)
Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės).
Peržiūrėti Saulės sistema ir Venera (planeta)
Voyager 1
Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, priklausantis programai „Voyager“, paleistas 1977 m.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Voyager 1
Voyager 2
Voyager 2 – bepilotis tarpplanetinis JAV kosminių tyrimų programos „Voyager“ erdvėlaivis.
Peržiūrėti Saulės sistema ir Voyager 2
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Saulės sistema ir XVII amžius
1543 m.
1543 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Saulės sistema ir 1543 m.
1781 m.
1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Saulės sistema ir 1781 m.
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Saulės sistema ir 1846 m.
1930 m.
1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Saulės sistema ir 1930 m.