Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Sauseriai

Indeksas Sauseriai

Sauseriai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į rytus nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame ir Salanto kairiajame krantuose.

Turinys

  1. 75 santykiai: Šiaulių krašto apygarda, Širvintos, Baudžiava, Cigonaliai, Dauginčiai, Grabšyčiai, Grabšyčių dvaras, Grafas (titulas), II amžius, Kartena, Kartenos valsčius, Kauno gubernija, Kūlsodis, Kūlupėnai, Kūlupėnų apylinkė, Kūlupėnų seniūnija, Kirvis, Klaipėdos sritis, Koplytėlė, Kretinga, Kretingos apskritis, Kretingos rajono savivaldybė, Kryžius, Lietuva, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos TSR, Lietuvos vietovardžiai, Mišupė, Minija, Napoleonas Bonapartas, Nemunas, Oberostas, Ostlandas, Pliateriai, Plungė, Prystovai, Sakuočiai, Salantai, Salantas, Salantų rajonas, Sauseriai (Klaipėda), Sauserių kapinynas, Sauserių piliakalnis, Sauserių senosios kapinės, Semba, Stropeliai, Telšių apskritis, Tinteliai (Kūlupėnai), Valakų reforma, Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, ... Išplėsti indeksą (25 daugiau) »

Šiaulių krašto apygarda

Šiaulių krašto apygarda buvo Ostlando teritorinis vienetas 1941–1944 metais.

Peržiūrėti Sauseriai ir Šiaulių krašto apygarda

Širvintos

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.

Peržiūrėti Sauseriai ir Širvintos

Baudžiava

VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.

Peržiūrėti Sauseriai ir Baudžiava

Cigonaliai

Cigonaliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.

Peržiūrėti Sauseriai ir Cigonaliai

Dauginčiai

Dauginčiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo kelio, kairiajame Minijos krante.

Peržiūrėti Sauseriai ir Dauginčiai

Grabšyčiai

Grabšyčiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km į rytus nuo Kūlupėnų, Salanto kairiajame krante.

Peržiūrėti Sauseriai ir Grabšyčiai

Grabšyčių dvaras

Grabšyčių palivarkas, dvaras – buvusi palivarko sodyba Sauseriuose (sen. Grabšyčiuose), Kretingos rajone, abipus kelio Kūlupėnai–Sauseriai–Prystovai, Minijos dešiniajame krante Išlikę mūrinio svirno liekanos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Grabšyčių dvaras

Grafas (titulas)

Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).

Peržiūrėti Sauseriai ir Grafas (titulas)

II amžius

Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Sauseriai ir II amžius

Kartena

Kartena – miestelis Kretingos rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kartena

Kartenos valsčius

Kartenos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Kretingos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kartenos valsčius

Kauno gubernija

Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kauno gubernija

Kūlsodis

Kūlsodis – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km nuo Kūlupėnų, į pietryčius nuo kelio, abipus kelio Nasrėnai–Stropeliai.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kūlsodis

Kūlupėnai

Kūlupėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, prie kelio, 12 km į pietvakarius nuo Salantų, prie Minijos upės, šalia geležinkelio ruožo Kretinga–Plungė.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kūlupėnai

Kūlupėnų apylinkė

Kūlupėnų apylinkė (iki 1971 m. Kulupėnų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Kretingos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kūlupėnų apylinkė

Kūlupėnų seniūnija

Kūlupėnų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kūlupėnų seniūnija

Kirvis

Lietuviški viduramžių kovos kirviai. (Rekonstrukcija) Ugniagesys su kirviu Kirvis – įrankis su dažniausiai metaline galva ir mediniu kotu.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kirvis

Klaipėdos sritis

Klaipėdos sritis – LTSR administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs nuo 1950 m. birželio 20 d. iki 1953 m. gegužės 28 d. vakarinėje Lietuvoje.

Peržiūrėti Sauseriai ir Klaipėdos sritis

Koplytėlė

Koplytėlė Koplytėlė kapinėse Koplytėlė Šveicarijoje Koplytėlė – memorialinis statinys.

Peržiūrėti Sauseriai ir Koplytėlė

Kretinga

Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kretinga

Kretingos apskritis

Kretingos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas 1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Lietuvos šiaurės vakaruose.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kretingos apskritis

Kretingos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kretingos rajono savivaldybė

Kryžius

Kryžius – geometrinė figūra, sudaryta iš dviejų statmenai susikertančių atkarpų.

Peržiūrėti Sauseriai ir Kryžius

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Peržiūrėti Sauseriai ir Lietuva

Lietuvos kariuomenė

Lietuvos kariuomenė – Lietuvos karinė įstaiga, ginkluotosios pajėgos saugančios šalies Nepriklausomybę ir teritoriją.

Peržiūrėti Sauseriai ir Lietuvos kariuomenė

Lietuvos TSR

Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m.

Peržiūrėti Sauseriai ir Lietuvos TSR

Lietuvos vietovardžiai

Lietuvos vietovardžiai – Lietuvos gyvenviečių, vandens telkinių, miškų ir kitų geografinių objektų, nusakančių vietovę, pavadinimai.

Peržiūrėti Sauseriai ir Lietuvos vietovardžiai

Mišupė

Mišupė – upė Žemaitijoje, Plungės ir Kretingos rajonuose; Minijos dešinysis intakas.

Peržiūrėti Sauseriai ir Mišupė

Minija

Minija Lietuvos žemėlapyje Kintų Minija ties Raguviškiais Mi̇̀nija – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.

Peržiūrėti Sauseriai ir Minija

Napoleonas Bonapartas

Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.).

Peržiūrėti Sauseriai ir Napoleonas Bonapartas

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Peržiūrėti Sauseriai ir Nemunas

Oberostas

Rytų frontas 1917 m. Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės Oberosto pašto ženklai Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m.

Peržiūrėti Sauseriai ir Oberostas

Ostlandas

Ostlandas (– ‘Rytų kraštas’), oficialiai Ostlando reichskomisariatas () – 1941–1944 m.

Peržiūrėti Sauseriai ir Ostlandas

Pliateriai

Pliateriai – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų tituląir atskirąherbą(Herb Plater).

Peržiūrėti Sauseriai ir Pliateriai

Plungė

Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės.

Peržiūrėti Sauseriai ir Plungė

Prystovai

Prystovai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame krante, prie santakos su Mišupe.

Peržiūrėti Sauseriai ir Prystovai

Sakuočiai

Sakuočiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante.

Peržiūrėti Sauseriai ir Sakuočiai

Salantai

Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Salantai

Salantas

Salantas – upė Žemaitijoje; Minijos dešinysis intakas.

Peržiūrėti Sauseriai ir Salantas

Salantų rajonas

Salantų rajonas – 1950–1959 m. LTSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose.

Peržiūrėti Sauseriai ir Salantų rajonas

Sauseriai (Klaipėda)

Sauseriai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 6 km nuo Lapių.

Peržiūrėti Sauseriai ir Sauseriai (Klaipėda)

Sauserių kapinynas

Sauserių kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas –, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR513) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje (Kūlupėnų seniūnija), 1,9 km į rytus nuo Kūlupėnų, 0,6 km į šiaurės rytus nuo Minijos ir Salanto santakos, 0,5 km į pietus nuo geležinkelio Kretinga-Šiauliai tilto per Salanto upę, 0,36 km į pietus nuo kelio Kūlupėnai-Prystovai, kairiajame Salanto krante.

Peržiūrėti Sauseriai ir Sauserių kapinynas

Sauserių piliakalnis

Sauserių piliakalnis, vadinamas Pilale, Urbašiaus pilale, su papėdės gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas –; senas registro kodas - A461P, senas kultūros paminklo sąrašo Nr. AR512) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Sauserių kaime, į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio, 2,7 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelio Kartena-Plungė, 2,7 km į pietryčius nuo Minijos ir Salanto santakos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Sauserių piliakalnis

Sauserių senosios kapinės

Sauserių (Grabšyčių) senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas -, senas registro kodas - L563) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Sauseriuose (Kūlupėnų seniūnija), 0,6 km į šiaurės rytus nuo Minijos ir Salanto santakos, Salanto kairiajame krante.

Peržiūrėti Sauseriai ir Sauserių senosios kapinės

Semba

Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).

Peržiūrėti Sauseriai ir Semba

Stropeliai

Stropeliai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 10 km į pietus nuo Salantų, prie Šiaulių-Kretingos geležinkelio ir Mišupės upelio.

Peržiūrėti Sauseriai ir Stropeliai

Telšių apskritis

Telšių apskritis – mažiausia pagal plotąiš dešimties Lietuvos apskričių, 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies vakarinėje dalyje.

Peržiūrėti Sauseriai ir Telšių apskritis

Tinteliai (Kūlupėnai)

Tinteliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 2 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, abipus Kūlupio upelio, Salanto dešiniajame krante.

Peržiūrėti Sauseriai ir Tinteliai (Kūlupėnai)

Valakų reforma

Valdų išdėstymo schema: Stora linija parodytos valakų ribos (''sienos''), pusiau stora linija - valakų padalijimas į tris dalis. Užštrichuota teritorija buvo vadinama ''užusieniu''. Vienas namelis vaizduoja valstiečio kiemą(dūmą), keli nameliai - kaimą.

Peržiūrėti Sauseriai ir Valakų reforma

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis – geležinkelio magistralė tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

Peržiūrėti Sauseriai ir Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Sauseriai ir XIII amžius

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Sauseriai ir XIX amžius

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Sauseriai ir XVI amžius

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Sauseriai ir XVIII amžius

1812 m.

1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1812 m.

1861 m.

1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1861 m.

1915 m.

1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1915 m.

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1918 m.

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1919 m.

1919–1939 m. žemės reforma

1919–1939 m.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1919–1939 m. žemės reforma

1923 m.

1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1923 m.

1926 m.

1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1926 m.

1931 m.

1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1931 m.

1932 m.

1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1932 m.

1936 m.

1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1936 m.

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1940 m.

1941 m.

1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1941 m.

1944 m.

1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1944 m.

1950 m.

1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1950 m.

1953 m.

1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1953 m.

1959 m.

1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1959 m.

1975 m.

1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1975 m.

1990 m.

1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1990 m.

1995 m.

1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 1995 m.

2009 m.

2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Sauseriai ir 2009 m.

, XIII amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVIII amžius, 1812 m., 1861 m., 1915 m., 1918 m., 1919 m., 1919–1939 m. žemės reforma, 1923 m., 1926 m., 1931 m., 1932 m., 1936 m., 1940 m., 1941 m., 1944 m., 1950 m., 1953 m., 1959 m., 1975 m., 1990 m., 1995 m., 2009 m..