Greičiau nei naršyklėje!
21 santykiai: Akrobatika, Aliejus (reikšmės), Antika, Apolonas, Atletika, Dionisas, Fleita, Giesmė, Hetera, Indas, Ksenofontas, Menas, Oratorius, Platonas, Poezija, Ritualas, Romos imperija, Senovės Graikijos istorija, Simpoziumas (reikšmės), Sokratas, Taurė.
Akrobatika
Sporto akrobatės Akrobatika – gimnastikos rūšis, kuri reikalauja ypatingo balanso, judrumo ir koordinacijos.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Akrobatika · Žiūrėti daugiau »
Aliejus (reikšmės)
Galimos skirtingos žodžio aliejus reikšmės pagal panaudojimą.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Aliejus (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Antika · Žiūrėti daugiau »
Apolonas
Apolonas groja lyra Apolonas (gr. Ἀπόλλων) graikų mitologijoje – Dzeuso ir Leto sūnus, romėnų mitologijoje – Jupiterio ir Latonės sūnus.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Apolonas · Žiūrėti daugiau »
Atletika
Atletika gali reikšti.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Atletika · Žiūrėti daugiau »
Dionisas
Dionisas (gr. Διώνυσος, Dionysos) graikų mitologijoje – vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, Dzeuso ir Tėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) sūnus.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Dionisas · Žiūrėti daugiau »
Fleita
Šiuolaikinė skersinė fleita Garsų diapazonas Fleita – medinis pučiamasis muzikos instrumentas, kuriuo garsas išgaunamas pučiant orąį skylutę, be mundštuko.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Fleita · Žiūrėti daugiau »
Giesmė
Giesmė – muzikos kūrinys.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Giesmė · Žiūrėti daugiau »
Hetera
Žano Leono Žeromo paveikslas, 1861 m. Hetera (– „draugė“, „meilužė“) – Senovės Graikijoje prostitutės eufemizmas.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Hetera · Žiūrėti daugiau »
Indas
Indai Indas (iš (į) + d (iš dėti)) – kietas tuščiaviduris daiktas, skirtas dėti tam tikras medžiagas ar kitus, smulkesnius daiktus.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Indas · Žiūrėti daugiau »
Ksenofontas
Ksenofontas Ksenofontas (Xenophon; g. apie 450 – m. 354 m. pr. m. e.) – senovės graikų rašytojas, istorikas, Atėnų karvedys ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Ksenofontas · Žiūrėti daugiau »
Menas
Menas – tai žmogaus kūrybinės veiklos estetinė-sensualinė (grožinė-jutiminė) išraiška.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Menas · Žiūrėti daugiau »
Oratorius
Oratorius – kalbėtojas, sakytojas Gali būti apibrėžiamas ir kitomis sinoninėmis sąvokomis:; retorius: (– kalbėtojas, iškalbos mokytojas), kalbėtojas, kalbantysis, adresantas (– siuntėjas), informacijos siuntėjas, retorinis subjektas, viešosios kalbos autorius, kalbos kūrėjas.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Oratorius · Žiūrėti daugiau »
Platonas
Platonas (Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Platonas · Žiūrėti daugiau »
Poezija
Poezija – grožinės literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesioginės prasminės kalbos savybės, bet ir estetinės ar keliančios jausmus, asociacijas.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Poezija · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Romos imperija
Romos imperija – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Romos imperija · Žiūrėti daugiau »
Senovės Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija arba Antikinės Graikijos istorija apima laikotarpį nuo maždaug XII a. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e. (Graikijos įjungimas į Romos imperiją).
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Senovės Graikijos istorija · Žiūrėti daugiau »
Simpoziumas (reikšmės)
Simpoziumas ('puota') – ši sąvoka reiškia.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Simpoziumas (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Sokratas
Sokratas (469 m. pr. m. e. Alopekėje, netoli Atėnų – 399 m. pr. m. e. Atėnuose) – senovės graikų filosofas, gyvenęs ir veikęs Atėnuose.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Sokratas · Žiūrėti daugiau »
Taurė
Taurė vyno Taurė – indas atviru viršumi, skirtas skysčių talpinimui ir gėrimui.
Nauja!!: Simpoziumas (antika) ir Taurė · Žiūrėti daugiau »
