Turinys
51 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Antrasis pasaulinis karas, Armand Jean du Plessis de Richelieu, Aukštutinio Provanso Alpės, Boguslavas Radvila, Didžioji Prancūzijos revoliucija, Didysis Šiaurės karas, Didysis tautų kraustymasis, Diuransas, Elba, Gotardas Vilhelmas Butleris, Gynyba, Hugenotai, Ispanija, Italija, Jonas Kazimieras Vaza, Kristupas Korvinas Gosievskis, Liudvikas XI, Madridas, Marselis, Miestas, Napoleonas Bonapartas, Nemunas, Paryžius, Prancūzija, Prancūzijos departamentai, Prancūzijos kantonai, Prancūzijos karalius, Prienai, Prienų seniūnija, Provansas, Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas, Provanso Salonas, Revuona, Rona, Rugpjūčio 15, Saracėnai, Senovės Roma, Tvirtovė, VI amžius, Vladislovas Vaza, XI amžius, XIX amžius, 1483 m., 1562 m., 1594 m., 1639 m., 1667 m., 1701 m., 1815 m., ... Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Sisteronas ir Abiejų Tautų Respublika
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Peržiūrėti Sisteronas ir Antrasis pasaulinis karas
Armand Jean du Plessis de Richelieu
Kardinolas Rišeljė (Philippe de Champaigne paveikslas, apie 1637) Armanas Žanas de Rišeljė (1585 m. rugsėjo 9 d. – 1642 m. gruodžio 4 d.) – Prancūzijos dvasininkas, didikas ir valstybės veikėjas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Armand Jean du Plessis de Richelieu
Aukštutinio Provanso Alpės
Aukštutinio Provanso Alpės (04) – Prancūzijos departamentas šalies pietryčiuose, Provanso-Alpių-Žydrosios pakrantės regione.
Peržiūrėti Sisteronas ir Aukštutinio Provanso Alpės
Boguslavas Radvila
Boguslavas Radvila (1620 m. gegužės 3 d. Gdanske – 1669 m. gruodžio 31 d. netoli Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Boguslavas Radvila
Didžioji Prancūzijos revoliucija
Jacques Necker, Liudviko XVI finansų ministras Bastilijos užėmimas. 1789 m. liepos 14 d. Prancūzijos revoliucija – laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789 iki 1794 m., nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m., kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldystė.
Peržiūrėti Sisteronas ir Didžioji Prancūzijos revoliucija
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m.
Peržiūrėti Sisteronas ir Didysis Šiaurės karas
Didysis tautų kraustymasis
pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperijąbei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.
Peržiūrėti Sisteronas ir Didysis tautų kraustymasis
Diuransas
Diuransas (oks. Durença) – upė pietryčių Prancūzijoje, Provanse; Ronos kairysis intakas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Diuransas
Elba
Elbos sala žemėlapyje Elbos sala Elba − sala Italijoje, Toskanos regione, tarp Ligūrijos ir Tirėnų jūrų, 20 km nuo Piombino miesto ir apie 35 km į rytus nuo Korsikos salos.
Peržiūrėti Sisteronas ir Elba
Gotardas Vilhelmas Butleris
Gotardas Vilhelmas Butleris (1600 m. Kuldygoje – 1660 m. sausio 18 d.) – Karūnos rūmų iždininkas, karūnos rūmų pakamaris, Pernu ir Prienų seniūnas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Gotardas Vilhelmas Butleris
Gynyba
El Alameino, 1942 m. liepos 17 d. Gynyba – karyboje karinių veiksmų rūšis, skirta priešo puolimui atremti ar apsunkinti, bei puolimo žalai sumažinti (dažniausiai – neleisti priešui užimti tam tikros teritorijos).
Peržiūrėti Sisteronas ir Gynyba
Hugenotai
Hugenotų kryžius Hugenotai – XVI–XVIII a. Prancūzijos kalvinistai.
Peržiūrėti Sisteronas ir Hugenotai
Ispanija
Ispanija, oficialiai Ispanijos Karalystė – valstybė Pietvakarių Europoje.
Peržiūrėti Sisteronas ir Ispanija
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Peržiūrėti Sisteronas ir Italija
Jonas Kazimieras Vaza
Jonas Kazimieras Vaza (1609 m. kovo 22 d. – 1672 m. gruodžio 16 d.) – Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648–1668 m.), Zigmanto Vazos sūnus.
Peržiūrėti Sisteronas ir Jonas Kazimieras Vaza
Kristupas Korvinas Gosievskis
Kristupas Korvinas Gosievskis (m. 1643) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas (1625–1638 m.), Lietuvos referentas (1638–1639), Smolensko vaivada (1639–1643), Veližo seniūnas (1627 m.) ir diplomatas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Kristupas Korvinas Gosievskis
Liudvikas XI
Liudviko XI monograma Liudvikas XI (1423 m. liepos 3 d. Burže – 1483 m. rugpjūčio 30 d.) – Prancūzijos karalius nuo 1461 m. iki mirties 1483 m.
Peržiūrėti Sisteronas ir Liudvikas XI
Madridas
Madridas (isp. Madrid) – Ispanijos sostinė, esanti šalies centre prie Mansanareso upės.
Peržiūrėti Sisteronas ir Madridas
Marselis
Marselis – vienas didžiausių Prancūzijos miestų, Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono ir Ronos deltos departamento administracinis centras.
Peržiūrėti Sisteronas ir Marselis
Miestas
Modernus miestas (Niujorkas) Neoklasikinis miestas (Helsinkis) Senovinis miestas (Chiva) Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų.
Peržiūrėti Sisteronas ir Miestas
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.).
Peržiūrėti Sisteronas ir Napoleonas Bonapartas
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Peržiūrėti Sisteronas ir Nemunas
Paryžius
Paryžius – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras.
Peržiūrėti Sisteronas ir Paryžius
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Peržiūrėti Sisteronas ir Prancūzija
Prancūzijos departamentai
Prancūzijos departamentai Prancūzijos departamentai ( – „padalijimas“) – Prancūzijos administraciniai teritoriniai dariniai, kuriuose derinamas valstybės administracijos dekoncentravimas ir vietinių valdžių decentralizavimas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Prancūzijos departamentai
Prancūzijos kantonai
Prancūzijos kantonai yra Prancūzijos administracinio suskirstymo smulkesnis administracinis vienetas, nei departamentai ir apskritys.
Peržiūrėti Sisteronas ir Prancūzijos kantonai
Prancūzijos karalius
Prancūzijos karalius – bendras dabartinėje Prancūzijos teritorijoje gyvenusių tautų, padėjusių pagrindąprancūzų tautai, monarchų pavadinimas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Prancūzijos karalius
Prienai
Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno.
Peržiūrėti Sisteronas ir Prienai
Prienų seniūnija
Prienų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Prienų rajono savivaldybėje, apimantis Prienų miestąir aplinkinius kaimus.
Peržiūrėti Sisteronas ir Prienų seniūnija
Provansas
Provansas − istorinė sritis Prancūzijos pietryčiuose, prie Viduržemio jūros.
Peržiūrėti Sisteronas ir Provansas
Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas – regionas pietryčių Prancūzijoje, prie Viduržemio jūros pakrantės, rytuose ribojasi su Italija.
Peržiūrėti Sisteronas ir Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Provanso Salonas
Provanso Salonas – miestas Prancūzijoje, Provanso-Alpių-Žydriojo Kranto regiono Ronos deltos departamento Provanso Ekso apskrities Provanso Salono kantone.
Peržiūrėti Sisteronas ir Provanso Salonas
Revuona
Revuona – upelis Prienų rajone; Nemuno kairysis intakas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Revuona
Rona
Rona yra viena iš didžiausių Europos upių.
Peržiūrėti Sisteronas ir Rona
Rugpjūčio 15
Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 228-a).
Peržiūrėti Sisteronas ir Rugpjūčio 15
Saracėnai
Saracėnas. 1869 m. paveikslas Saracėnai – egzonimas, kuriuo senovės romėnai vadino arabus, beduinus.
Peržiūrėti Sisteronas ir Saracėnai
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Peržiūrėti Sisteronas ir Senovės Roma
Tvirtovė
Orešeko tvirtovė (Rusija) Tvirtovė – labai įtvirtintas nuolatinis gynybinis statinys ar statinių kompleksas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Tvirtovė
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Sisteronas ir VI amžius
Vladislovas Vaza
Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.). 1610 m. penkiolikmetį Vladislovągrupė Maskvos bojarinų (Septyni bojarinai) buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė, nes tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas.
Peržiūrėti Sisteronas ir Vladislovas Vaza
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Sisteronas ir XI amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Sisteronas ir XIX amžius
1483 m.
1483 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1483 m.
1562 m.
1562 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1562 m.
1594 m.
1594 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1594 m.
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1639 m.
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1667 m.
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1701 m.
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1815 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sisteronas ir 1944 m.