Greičiau nei naršyklėje!
31 santykiai: Švitrigaila, Žalgirio mūšis, Žygimantas Kęstutaitis, Baltijos jūra, Birželio 19, Brastos taika, Horodlės unija, Jogaila, Jurbarko rajono savivaldybė, Kristmemelis, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Melno taika, Nemunas, Palanga, Paulis Rusdorfas, Skirsnemunė, Spalio 27, Totoriai, Vokiečių ordinas, Vokiečių ordino didysis magistras, Vytautas Didysis, 1385 m., 1410 m., 1413 m., 1422 m., 1430 m., 1431 m., 1432 m., 1435 m..
Švitrigaila
Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Švitrigaila · Žiūrėti daugiau »
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »
Žygimantas Kęstutaitis
Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas Paminklas Pabaisko mūšiui atminti Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Žygimantas Kęstutaitis · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Birželio 19
Birželio 19 yra 170-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 171-a).
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Birželio 19 · Žiūrėti daugiau »
Brastos taika
Bresto taikos sutarties teksto originalasBresto taika, Brastos taika – 1435 m. gruodžio 31 m. Lenkijos karaliaus Vladislovo III ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio sutartis su Vokiečių ordino didžiuoju magistru Pauliumi Rusdorfu, sudaryta Kujavijos Breste (Lenkija) po 1435 m. rugsėjo 1 d. Pabaisko mūšio.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Brastos taika · Žiūrėti daugiau »
Horodlės unija
Horodlės unijaHorodlės unija (arba Horodlės susitarimai, Horodlės privilegija) – 3 aktų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karalystės atstovų susitarimas, sudarytas 1413 m. spalio 2 d. Horodlėje, Lenkijoje.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Horodlės unija · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jurbarko rajono savivaldybė
Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Jurbarko rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Kristmemelis
Kristmemelio sutarties (1431 m.) tekstas Kristmemelis arba Kirsmemelis – Vokiečių ordino pilis, pastatyta 1313 m. pavasarį Nemuno dešiniajame krante, greičiausiai apie 1,5 km į pietryčių nuo dab.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Kristmemelis · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Melno taika · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Palanga
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Palanga · Žiūrėti daugiau »
Paulis Rusdorfas
Paulis Beliceris fon Rusdorfas (1441 m. sausio 9 d. Marienburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Paulis Rusdorfas · Žiūrėti daugiau »
Skirsnemunė
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Skirsnemunė · Žiūrėti daugiau »
Spalio 27
Spalio 27 yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 301-a).
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Spalio 27 · Žiūrėti daugiau »
Totoriai
Žemėlapis: totoriai Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Totoriai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordino didysis magistras
Vokiečių ordino didžiojo magistro herbas Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Vokiečių ordino didysis magistras · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
1385 m.
1385 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1385 m. · Žiūrėti daugiau »
1410 m.
1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1410 m. · Žiūrėti daugiau »
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1413 m. · Žiūrėti daugiau »
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1422 m. · Žiūrėti daugiau »
1430 m.
1430 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1430 m. · Žiūrėti daugiau »
1431 m.
1431 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1431 m. · Žiūrėti daugiau »
1432 m.
1432 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1432 m. · Žiūrėti daugiau »
1435 m.
1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Skirsnemunės sutartis ir 1435 m. · Žiūrėti daugiau »
