Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Slucko apskritis

Indeksas Slucko apskritis

Slucko apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos Imperijoje ir Lenkijos Respublikoje.

16 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Antroji Lenkijos Respublika, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minsko apygarda, Minsko gubernija, Naugarduko apygarda, Naugarduko vaivadija, Rusijos imperija, Sluckas, Slucko apskritis (1791–1793), Slucko apskritis (1793–1924), 1791 m., 1793 m., 1915 m., 1919 m., 1924 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »

Antroji Lenkijos Respublika

Antroji Lenkijos Respublika – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Antroji Lenkijos Respublika · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Minsko apygarda

Rytų Lenkijos žemėlapis 1919–1920 m. su Minsko apygarda rytinėje dalyje Minsko apygarda – Rytų Lenkijos administracinis-teritorinis regionas, įkurtas 1919 m.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Minsko apygarda · Žiūrėti daugiau »

Minsko gubernija

Minsko gubernija – Rusijos imperijos adminitracinis-teritorinis vienetas 1793–1917 m. Centras – Minskas.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Minsko gubernija · Žiūrėti daugiau »

Naugarduko apygarda

Naugarduko apygarda – Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1920–1921 m. dabartinės šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Naugarduko apygarda · Žiūrėti daugiau »

Naugarduko vaivadija

Naugarduko vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Naugarduko vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Sluckas

Slùckas  – miestas pietinėje Baltarusijoje, Minsko srityje, 105 km nuo Minsko, prie Slučės upės (Pripetės intakas).

Nauja!!: Slucko apskritis ir Sluckas · Žiūrėti daugiau »

Slucko apskritis (1791–1793)

Slucko apskritis – buvęs LDK administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Slucko apskritis (1791–1793) · Žiūrėti daugiau »

Slucko apskritis (1793–1924)

Slucko apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje Baltarusijoje, į pietus nuo Minsko.

Nauja!!: Slucko apskritis ir Slucko apskritis (1793–1924) · Žiūrėti daugiau »

1791 m.

1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Slucko apskritis ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »

1793 m.

1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Slucko apskritis ir 1793 m. · Žiūrėti daugiau »

1915 m.

1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Slucko apskritis ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Slucko apskritis ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »

1924 m.

1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Slucko apskritis ir 1924 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »