Turinys
69 santykiai: Albedas, Anticiklonas, Atodrėkis, Šiauliai, Šiaurės Atlantas, Šiluminis laidumas, Žemaičių aukštuma, Žiema, Baltijos jūra, Birželio 2, Ciklonas, Dūkštas, Dirvožemis, Dotnuva, Gruodis, Hidrologija, Izolinija, Kaunas, Klaipėda, Klimatas, Kovas, Kovo 25, Krituliai, Kuršių nerija, Lapkričio 24, Lapkričio 25, Lapkritis, Laukas, Laukuva, Ledas, Ledynas, Lietus, Lietuva, Meteorologija, Miškas, Nida, Pajūrio žemuma, Panevėžys, Pūga, Platuma, Pusnis, Pustymas, Raseiniai, Reljefas, Saulės spinduliuotė, Sausis, Sniegas, Spalis, Tankis, Telšiai, ... Išplėsti indeksą (19 daugiau) »
Albedas
Japetas turi albedąnuo 0,03 iki 0,5 – tai didžiausias šviesumo kontrastas iš visų Saulės sistemos kūnų. Albedas (iš 'baltas') – santykinis dydis, rodantis atspindėto elektromagnetinio spinduliavimo dalį, t. y. kiek procentų spinduliuotės atspindi paviršius ar kūnas.
Peržiūrėti Sniego danga ir Albedas
Anticiklonas
Žiemos anticiklono metu būdingas giedras, ramus ir šaltas oras Anticiklonas – atmosferos sritis, kurioje yra padidėjęs oro slėgimas: centre – didžiausias, pakraščiuose – mažesnis.
Peržiūrėti Sniego danga ir Anticiklonas
Atodrėkis
Atodrėkio metu patižęs sniegas Atodrėkis – temperatūros pakilimas žiemos laikotarpiu arba ankstyvąpavasarį vidutinėse ir arktinėse platumose.
Peržiūrėti Sniego danga ir Atodrėkis
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Peržiūrėti Sniego danga ir Šiauliai
Šiaurės Atlantas
Vandenyno pakrantė Tenerifėje Šiaurės Atlantas – šiaurinės Atlanto vandenyno dalies pavadinimas.
Peržiūrėti Sniego danga ir Šiaurės Atlantas
Šiluminis laidumas
Šiluminis laidumas (šiluminis laidis) – medžiagos savybė praleisti šilumą, t. y. termoizoliacinė medžiagos savybė.
Peržiūrėti Sniego danga ir Šiluminis laidumas
Žemaičių aukštuma
Žemaičių aukštuma Žemaičių aukštuma – geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose.
Peržiūrėti Sniego danga ir Žemaičių aukštuma
Žiema
Žiemąužšalusi Ventos upė, Mažeikių rajonas Šerkšnas žiemą, Kėdainių rajonas Žiema – vienas iš keturių metų laikų vidutinio klimato zonose.
Peržiūrėti Sniego danga ir Žiema
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Peržiūrėti Sniego danga ir Baltijos jūra
Birželio 2
Birželio 2 yra 153-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 154-a).
Peržiūrėti Sniego danga ir Birželio 2
Ciklonas
Barenco jūros Ciklonas – tai platus oro sūkurys, kurio viduryje yra uždara žemo slėgio sritis.
Peržiūrėti Sniego danga ir Ciklonas
Dūkštas
Dūkštas – miestas Ignalinos rajono savivaldybėje, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos.
Peržiūrėti Sniego danga ir Dūkštas
Dirvožemis
Dirvožemis Suartas laukas Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų.
Peržiūrėti Sniego danga ir Dirvožemis
Dotnuva
Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, šalia kelio.
Peržiūrėti Sniego danga ir Dotnuva
Gruodis
Gruodis – pirmasis kalendorinis prasidedančios žiemos ir dvyliktas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Sniego danga ir Gruodis
Hidrologija
Vanduo užima 70 % Žemės paviršiaus Hidrologija (gr. hydōr – vanduo + logos – mokslas) – geofizinės krypties tyrimų šaka, analizuojanti vandens apytakąir su ja susijusius medžiagų ir energijos pernašos procesus gamtoje, vandens išteklius, jų pasiskirstymą, fizikines ir chemines savybes, sąveikąsu aplinka.
Peržiūrėti Sniego danga ir Hidrologija
Izolinija
Topografiniame žemėlapyje izolinijomis pažymėtas reljefas. Izolinija - linija, jungianti vienodos reikšmės taškus plokštumoje.
Peržiūrėti Sniego danga ir Izolinija
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Peržiūrėti Sniego danga ir Kaunas
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Peržiūrėti Sniego danga ir Klaipėda
Klimatas
Klimatas (nuo) – apibrėžtame regione vyraujantys orai; vidutinė daugiametė (paprastai 30 metų) meteorologinių reiškinių ir rodiklių visuma, būdinga kuriai nors vietovei.
Peržiūrėti Sniego danga ir Klimatas
Kovas
Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Sniego danga ir Kovas
Kovo 25
Kovo 25 yra 84-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 85-a).
Peržiūrėti Sniego danga ir Kovo 25
Krituliai
Vėlyvos vasaros liūtis Danijoje Perkūnija su liūtimis Krituliai – vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų (dulksna, kruša, lietus, sniegas) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma).
Peržiūrėti Sniego danga ir Krituliai
Kuršių nerija
Kuršių nerijos politinis padalinimas date.
Peržiūrėti Sniego danga ir Kuršių nerija
Lapkričio 24
Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 329-a).
Peržiūrėti Sniego danga ir Lapkričio 24
Lapkričio 25
Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 330-a).
Peržiūrėti Sniego danga ir Lapkričio 25
Lapkritis
Lapkritis – vienuoliktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
Peržiūrėti Sniego danga ir Lapkritis
Laukas
Laukas.
Peržiūrėti Sniego danga ir Laukas
Laukuva
Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento.
Peržiūrėti Sniego danga ir Laukuva
Ledas
Baikalo ežere Snaigės Ledyne esantis ledas dažnai būna melsvos spalvos Ledas – kietos būsenos vanduo, mineralas.
Peržiūrėti Sniego danga ir Ledas
Ledynas
Ledynas – didelė ledo sankaupa, dengianti didelius žemės plotus.
Peržiūrėti Sniego danga ir Ledynas
Lietus
Lietus miniatiūra Lietus – kritulių rūšis, kai iš debesų į Žemės paviršių krinta atskiri vandens lašai (paprastai 0,6–3 mm dydžio).
Peržiūrėti Sniego danga ir Lietus
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Sniego danga ir Lietuva
Meteorologija
Debesų danga Meteorologinis radaras Trakų Vokėje Meteorologija – vienas iš mokslų, tiriančių Žemės atmosferąir joje vykstančius procesus.
Peržiūrėti Sniego danga ir Meteorologija
Miškas
Miško takas Malaizijoje Miškas – teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrągyvosios gamtos buveinę.
Peržiūrėti Sniego danga ir Miškas
Nida
Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje, šalia krašto kelio.
Peržiūrėti Sniego danga ir Nida
Pajūrio žemuma
Lietuvos fizinės geografijos žemėlapis Pajūrio žemuma – Baltijos pakrantės žemuma Lietuvoje ir Latvijoje; šiaurėje ji siekia Estiją, pietuose siaurėjančiu ruožu įsiterpia tarp Nemuno deltos žemumos ir Žemaičių aukštumos.
Peržiūrėti Sniego danga ir Pajūrio žemuma
Panevėžys
2023 m. 2006 m. 2008 m. Panevėžio katedra J. Balčikonio gimnazija Panevėžys – šiaurės Lietuvos miestas.
Peržiūrėti Sniego danga ir Panevėžys
Pūga
Stipri pūga viename Lietuvos magistralinių kelių Vilniaus katedra apimta silpnos pūgosPūga – tai sniego pernešimas storame pažemio oro sluoksnyje (kartu gali snigti).
Peržiūrėti Sniego danga ir Pūga
Platuma
Žemėlapis, kuriame esančios horizontalios linijos rodo platumas Platuma – vienas iš geografinio koordinačių tinklo dydžių, parodantis kiek taškas Žemėje nutolęs į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo.
Peržiūrėti Sniego danga ir Platuma
Pusnis
Pusnis laukuose Pusnis – sniego sąnašos, susidariusios dėl stipraus vėjo per sniego audras, panašios į smėlio kopas, kurios yra susiformavusios dėl tų pačių priežasčių kaip ir pusnys, o ypač dėl vėjo.
Peržiūrėti Sniego danga ir Pusnis
Pustymas
Pustymas pūgos metu Pustymas – sniegas, pakeltas vėjo į 2 m ar aukštesnį lygį ir dėl to labai sumažinantis matomumą.
Peržiūrėti Sniego danga ir Pustymas
Raseiniai
Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento.
Peržiūrėti Sniego danga ir Raseiniai
Reljefas
Siera Nevados reljefo žemėlapis Reljefas – nelygumų sausumoje, vandenynų ir jūrų dugne visuma.
Peržiūrėti Sniego danga ir Reljefas
Saulės spinduliuotė
Saulės spinduliuotė Saulės spinduliuotė – energija, kuriąspinduliuoja Saulė (tiek elektromagnetinių bangų, tiek ir dalelių pavidalu).
Peržiūrėti Sniego danga ir Saulės spinduliuotė
Sausis
Sausis (iš Janus + arius 'Jano mėnuo') – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Sniego danga ir Sausis
Sniegas
Apsnigtos eglės Snaigės Sniegas – atmosferos kritulių forma, sudaryta iš ledo kristalų, krentančių iš debesų snaigių pavidalu.
Peržiūrėti Sniego danga ir Sniegas
Spalis
Spalis – dešimtasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Sniego danga ir Spalis
Tankis
Graduotas cilindras, kuriame yra skirtingo tankio spalvoti skysčiai. Tankis (žymima ρ) – fizikinis dydis, rodantis medžiagos masę tūrio vienete.
Peržiūrėti Sniego danga ir Tankis
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
Peržiūrėti Sniego danga ir Telšiai
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Peržiūrėti Sniego danga ir Vanduo
Vasaris
Vasaris – antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais.
Peržiūrėti Sniego danga ir Vasaris
Vėjas
Vėjas – oro srautas greitai judantis paraleliai žemės paviršiui.
Peržiūrėti Sniego danga ir Vėjas
Vidurio Lietuva
Vidurio Lietuva.
Peržiūrėti Sniego danga ir Vidurio Lietuva
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Peržiūrėti Sniego danga ir Vilnius
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1927 m.
1928 m.
1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1928 m.
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1933 m.
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1935 m.
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1952 m.
1955 m.
1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1955 m.
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1956 m.
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1961 m.
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1962 m.
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1965 m.
1981 m.
1981 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1981 m.
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 1992 m.
2008 m.
2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 2008 m.
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Sniego danga ir 2010 m.