Greičiau nei naršyklėje!
29 santykiai: Augustas III, Bučinka, Kaimas, Kiškos, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mazovijos vaivadija, Palenkės Sokoluvas, Palenkės Sokoluvo apskritis, Povilas Alšėniškis, Sterdino Šv. Anos parapija, Sterdino žydų kapinės, Sterdino dekanatas, Sterdino valsčius, Varšuva, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVIII amžius, 1425 m., 1456 m., 1472 m., 1518 m., 1569 m., 1737 m., 1778 m., 1783 m., 1869 m..
Augustas III
Augustas J storas lox III Saksas.
Nauja!!: Sterdinas ir Augustas III · Žiūrėti daugiau »
Bučinka
Bučinka – upė rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, Palenkės Sokoluvo apskrityje.
Nauja!!: Sterdinas ir Bučinka · Žiūrėti daugiau »
Kaimas
Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.
Nauja!!: Sterdinas ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »
Kiškos
Kiškos – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminė, kilusi iš Palenkės.
Nauja!!: Sterdinas ir Kiškos · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Sterdinas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Sterdinas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Sterdinas ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Mazovijos vaivadija
Mazovijos vaivadija – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje.
Nauja!!: Sterdinas ir Mazovijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Palenkės Sokoluvas
Palénkės Sokòluvas – miestas Lenkijos rytuose, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje.
Nauja!!: Sterdinas ir Palenkės Sokoluvas · Žiūrėti daugiau »
Palenkės Sokoluvo apskritis
Apskrities administracinis suskirstymas Palenkės Sokoluvo apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje.
Nauja!!: Sterdinas ir Palenkės Sokoluvo apskritis · Žiūrėti daugiau »
Povilas Alšėniškis
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Nauja!!: Sterdinas ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »
Sterdino Šv. Anos parapija
Sterdino Šv.
Nauja!!: Sterdinas ir Sterdino Šv. Anos parapija · Žiūrėti daugiau »
Sterdino žydų kapinės
Sterdino žydų kapinės – žydų kapinės egzistavusios Sterdino kaime.
Nauja!!: Sterdinas ir Sterdino žydų kapinės · Žiūrėti daugiau »
Sterdino dekanatas
Sterdino dekanatas Sterdino dekanatas – tai vienas iš 11 katalikų, Drohičino vyskupijos dekanatų.
Nauja!!: Sterdinas ir Sterdino dekanatas · Žiūrėti daugiau »
Sterdino valsčius
Sterdino valsčius – kaimietiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, Palenkės Sokoluvo apskrityje.
Nauja!!: Sterdinas ir Sterdino valsčius · Žiūrėti daugiau »
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Nauja!!: Sterdinas ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Sterdinas ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Sterdinas ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Sterdinas ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Sterdinas ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1425 m.
1425 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1425 m. · Žiūrėti daugiau »
1456 m.
1456 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1456 m. · Žiūrėti daugiau »
1472 m.
1472 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1472 m. · Žiūrėti daugiau »
1518 m.
1518 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1518 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1737 m.
1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1737 m. · Žiūrėti daugiau »
1778 m.
1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1778 m. · Žiūrėti daugiau »
1783 m.
1783 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1783 m. · Žiūrėti daugiau »
1869 m.
1869 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Sterdinas ir 1869 m. · Žiūrėti daugiau »
