Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Antika, Aumuo, Dievas, Dievybė, Dvasia, Gamta, II amžius, Jamblichas, Kosmogonija, Magija, Meditacija, Monizmas, Neoplatonizmas, Nusas, Plotinas, Politeizmas, Porfirijas, Psichė, Ritualas.
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.
Nauja!!: Teurgija ir Antika · Žiūrėti daugiau »
Aumuo
Aumuo – filosofinė–kognityvinė sąvoka, reiškianti žmogaus dėmesingumą, voką, pažinimą, atmintį, svarstymą, įvertinimąir sprendimą.
Nauja!!: Teurgija ir Aumuo · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Teurgija ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Dievybė
Dievybė – aksiominė supernatūrali būtybė ar abstrakcija, turinti ypatingų galių, šventa, sakrali, verta garbinimo ir didelės žmonių pagarbos.
Nauja!!: Teurgija ir Dievybė · Žiūrėti daugiau »
Dvasia
Dvasia ('dvelksmas, alsavimas') – įvairialypė sąvoka, plačiai naudojama kasdienėje buityje, religijoje, filosofijoje, mitologijoje ir kitose srityse.
Nauja!!: Teurgija ir Dvasia · Žiūrėti daugiau »
Gamta
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai.
Nauja!!: Teurgija ir Gamta · Žiūrėti daugiau »
II amžius
Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Teurgija ir II amžius · Žiūrėti daugiau »
Jamblichas
Jamblichas Chalkidietis Jamblichas Chalkidietis (245–325 m.) – helenų neoplatonizmo filosofas iš Sirijos, kuris stipriai įtakojo vėlyvajį neoplatonizmąir Vakarų nekrikščionių filosofiją.
Nauja!!: Teurgija ir Jamblichas · Žiūrėti daugiau »
Kosmogonija
Kosmogonija – bet kuri teorija apie visatos kilmę, arba tai, kaip atsirado realybė.
Nauja!!: Teurgija ir Kosmogonija · Žiūrėti daugiau »
Magija
Pentagrama yra dažnai naudojama kaip magijos simbolis, o apversta pentagrama yra vienas iš satanizmo simbolių. Apie triukus ir iliuzijas skaitykite straipsnyje Magija (iliuzijos) Magija – tam tikros sąvokų, prasmių ir reikšmių (semantinės) sistemos, leidžiančios kurti alternatyvias įprastoms pasaulio – stebimų įvykių, daiktų ir pan. – interpretacijas, kurios nebūtinai teisingos moksliškai, tačiau yra neprieštaringos sau pačioms bei subjektyviai stebimam pasauliui.
Nauja!!: Teurgija ir Magija · Žiūrėti daugiau »
Meditacija
Meditacija ('apmąstymas labai susikaupus') – savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba pasitelkiant mantrą, maldąreliginiais arba dvasiniais tikslais, vienas iš atsipailaidavimo būdų.
Nauja!!: Teurgija ir Meditacija · Žiūrėti daugiau »
Monizmas
Monizmas (– vienas) – metafizinė ir teologinė pažiūra, kad visa tikrovė yra vieninga, – pavyzdžiui, sudaryta iš vienos esybės, substancijos ar energijos, paklūstanti vienam principui.
Nauja!!: Teurgija ir Monizmas · Žiūrėti daugiau »
Neoplatonizmas
Neoplatonizmas – religinės ir mistinės filosofijos mokykla, kuriąIII amžiuje įkūrė Plotinas (205–270 m.). Neoplatonizmas buvo paplitęs Romos imperijoje, ypač jos rytinėje dalyje.
Nauja!!: Teurgija ir Neoplatonizmas · Žiūrėti daugiau »
Nusas
Nusas ( – „aumuo, nuovoka“) – senovės graikų filosofijos sąvoka, kuri reiškia dvasią, intelektą, pažinimo galią, pasaulio tvarkos, dėsningumo principą.
Nauja!!: Teurgija ir Nusas · Žiūrėti daugiau »
Plotinas
Ostijoje (prie Romos) rasta V a. marmurinė galva, paprastai manoma esant Plotino skulptūra Plotinas (g. apie 205 m. Likopolyje, Romėnų Egiptas – m. apie 270 m. Minturnėje, Italija) – antikos filosofas, neoplatonizmo pradininkas.
Nauja!!: Teurgija ir Plotinas · Žiūrėti daugiau »
Politeizmas
Politeizmas ( – gausus + – Dievas) – religijos atmaina, kurioje tikima į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas.
Nauja!!: Teurgija ir Politeizmas · Žiūrėti daugiau »
Porfirijas
Porfirijas (apie 233 m. Tyre – apie 304 m.) – antikos filosofas, neoplatonikas.
Nauja!!: Teurgija ir Porfirijas · Žiūrėti daugiau »
Psichė
Psichė – sen.
Nauja!!: Teurgija ir Psichė · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Teurgija ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
