Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Urbanistika

Indeksas Urbanistika

Urbanistika (miestotyraJūratė Markevičienė.. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.) – mokslas, tiriantis miestąkaip kultūros reiškinį.

Turinys

  1. 20 santykiai: Architektūra, Ekologija, Ekonomika, Etnologija, Geografija, Globalizacija, Gyventojų geografija, Humanitariniai mokslai, Industrializacija, Istorija, Kultūra, Miestas, Miestų planavimas, Mokslas, Politika, Socialiniai mokslai, Sociokultūrinė antropologija, Urbanizacija, Viešoji teisė, Visuotinė lietuvių enciklopedija.

Architektūra

Klasikiniai kolonų kapiteliai Architektūra ('vyriausiasis, vadovaujantis' ir 'statybininkas, dailidė') – pastatų projektavimo menas ir mokslas.

Peržiūrėti Urbanistika ir Architektūra

Ekologija

Eugenius Warming (1841-1924) – ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika.

Peržiūrėti Urbanistika ir Ekologija

Ekonomika

Ekonomika ('namas', 'ūkis' + 'dėsnis') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgsenąesant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtakąprodukcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.

Peržiūrėti Urbanistika ir Ekonomika

Etnologija

Etnologija (– tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrąpasitelkiant etnografiją.

Peržiūrėti Urbanistika ir Etnologija

Geografija

Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio) Geografija (žodis kilęs iš 'žemė' ir γράφω.

Peržiūrėti Urbanistika ir Geografija

Globalizacija

Globalizacija – procesas, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių, ypač prekybos, intensyvėjimu, laisvu kapitalo judėjimu bei kultūriniais mainais viso pasaulio mastu.

Peržiūrėti Urbanistika ir Globalizacija

Gyventojų geografija

Populiacijos tankumas pagal šalis, 2006 Gyventojų geografija – mokslas, tiriantis gyventojų ir gyvenviečių skaičių, struktūrą, tipus, gyventojų teritorinį organizavimą, gyvenviečių tinklą, ekonomines, socialines, gamtines ir kitas sąlygas, turinčias įtakos gyventojų ir gyvenviečių teritoriniam pasiskirstymui.

Peržiūrėti Urbanistika ir Gyventojų geografija

Humanitariniai mokslai

Humanitariniai mokslai – mokslai apie žmogų ir kultūrą.

Peržiūrėti Urbanistika ir Humanitariniai mokslai

Industrializacija

Industrializacija – dėl pramonės perversmo vykę socialiniai bei ekonominiai pokyčiai, kuriems būdinga stambiosios mašininės gamybos (kaip išskirtinės ekonomikos plėtros priemonės) diegimo bei plėtojimo strategija, ir šių pokyčių pagrindu vykęs perėjimas nuo agrarinės prie industrinės visuomenės.

Peržiūrėti Urbanistika ir Industrializacija

Istorija

„Istorikas“ (E. Irving Couse paveikslas) Istorija ( – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama.

Peržiūrėti Urbanistika ir Istorija

Kultūra

Kultūra ( – ugdymas, garbinimas) – visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu.

Peržiūrėti Urbanistika ir Kultūra

Miestas

Modernus miestas (Niujorkas) Neoklasikinis miestas (Helsinkis) Senovinis miestas (Chiva) Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų.

Peržiūrėti Urbanistika ir Miestas

Miestų planavimas

Miesto planavimas. Honkongas Miestų planavimas – sritis apimanti aglomeracijos, miesto, arba miestelio žemės panaudojimą, tirianti aspektus sietinus su socialinės aplinkos statyba bendruomenei, ar savivaldos vienetams.

Peržiūrėti Urbanistika ir Miestų planavimas

Mokslas

df.

Peržiūrėti Urbanistika ir Mokslas

Politika

Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.

Peržiūrėti Urbanistika ir Politika

Socialiniai mokslai

Socialiniai mokslai, kartais dar visuomenės mokslai – visi mokslai, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje.

Peržiūrėti Urbanistika ir Socialiniai mokslai

Sociokultūrinė antropologija

Sociokultūrinė antropologija (taip pat kultūrinė, socialinė antropologija) – antropologijos šaka, užsiimanti holistiniais žmonijos ir jos kultūrinių skirtumų tyrimais.

Peržiūrėti Urbanistika ir Sociokultūrinė antropologija

Urbanizacija

Čikagos aglomeracija viena didžiausių JAV Pasaulio politinis žemėlapis pagal miestuose gyvenančių žmonių procentą(2014 m.) Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.

Peržiūrėti Urbanistika ir Urbanizacija

Viešoji teisė

Viešoji teisė - teisės sistemos dalis; visuma teisės normų, reguliuojančių viešąjį administravimą, viešosios valdžios subjektų (ir jų institucijų) statusą, organizaciją, santvarką, subjektų tarpusavio santykius ir santykius su privatinės teisės (ius privatum) subjektais.

Peržiūrėti Urbanistika ir Viešoji teisė

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.

Peržiūrėti Urbanistika ir Visuotinė lietuvių enciklopedija

Taip pat žinomas kaip Miestotyra.