Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
SiunčiamiPriimamojo
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Vidurinė persų kalba

Indeksas Vidurinė persų kalba

Vidurinė persų kalba (𐭯𐭠𐭫𐭮𐭩𐭪.

Turinys

  1. 30 santykiai: Achemenidų imperija, Ahūra Mazda, Aleksandras Makedonietis, Analitinė kalba, Arabai, Arabų raštas, Aramėjų raštas, Ardvisura Anahita, Baktrų kalba, Didysis Iranas, Fonetika, III amžius, III amžius pr. m. e., Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Iranėnų kalbos, IV amžius pr. m. e., Manicheizmas, Mirusi kalba, Mitra, Nestoriečiai, Partai, Persų kalba, Persija, Roksana, Sasanidų imperija, Senoji persų kalba, VII amžius, Zaratustra, Zoroastrizmas.

Achemenidų imperija

Achemenidų imperija (sen. persų k.: Hakhāmanishiya) buvo senovės Persijos laikotarpis, trukęs 650-330 m. pr. m. e. Tai taip pat imperija, klestėjimo metu pasiekusi aukštąkultūros ir ekonomikos lygį.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Achemenidų imperija

Ahūra Mazda

Ahūra Mazda, Ormuzdas – senovės iranėnų aukščiausioji dievybė; aukščiausis zoroastrų dievas kūrėjas.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Ahūra Mazda

Aleksandras Makedonietis

Aleksandras I Didysis (arba Aleksandras III Makedonietis 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. Pela – 323 m. pr. m. e. birželio 10 d. Babilonas) – Makedonijos karalius (336–323 m. pr. m. e.). Po daugybės Senovės Graikijos miestų-valstybių suvienijimo valdant jo tėvui Pilypui II (tai Aleksandrui teko pakartoti po to, kai po Pilypo II mirties pietinė Graikija sukilo), Aleksandras išplėtė savo tėvo sukurtąkaralystę užkariaudamas Persiją, įskaitant Anatoliją, Siriją, Finikiją, Egiptą, Baktriją, Mesopotomiją.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Aleksandras Makedonietis

Analitinė kalba

Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Analitinė kalba

Arabai

Arabai – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Arabai

Arabų raštas

Arabų raštas – iš aramėjų rašto išsivysčiusi abėcėlė, naudojama kai kurių Afrikos ir Azijos kalbų garsams užrašyti, iš jų – arabų, persų (farsi), kurdų, urdu, turkų (iki 1928 m.) ir kt.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Arabų raštas

Aramėjų raštas

Aramėjų raštas – garsinis priebalsinis raštas, kilęs iš šiaurės semitų rašto.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Aramėjų raštas

Ardvisura Anahita

Ankstyvojoje Avestoje Ardvisura Anahita įsivaizduota kaip galinga upė Ardvisura Anahita – senovės iranėnų mitologijoje tai vandenų ir vaisingumo deivė.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Ardvisura Anahita

Baktrų kalba

Baktrų kalba (Αριαο.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Baktrų kalba

Didysis Iranas

Didysis Iranas (arba), kitaip Didžioji Persija, Irano kultūrinis kontinentas, Irano civilizacija – istorinis-kultūrinis pasaulio regionas, civilizacijos teritorija, egzistavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano, dalies Turkijos, Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijose.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Didysis Iranas

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Fonetika

III amžius

Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir III amžius

III amžius pr. m. e.

Trečiasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 300 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 201 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir III amžius pr. m. e.

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Indoeuropiečių kalbos

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Indoiranėnų kalbos

Iranėnų kalbos

Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Iranėnų kalbos

IV amžius pr. m. e.

Ketvirtasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 400 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 301 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir IV amžius pr. m. e.

Manicheizmas

Manio gimimas. XIII–XIV a. kinų piešinys ant šilko Manicheizmas – griežtai dualistinis religinis judėjimas, gyvavęs III–XIII a. ir savyje jungęs krikščionybės, gnosticizmo, budizmo, zoroastrizmo ir kitų religijų bruožus.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Manicheizmas

Mirusi kalba

Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Mirusi kalba

Mitra

Mitra vadinama.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Mitra

Nestoriečiai

Procesijąvaizduojanti freska iš nestoriečių šventyklos Nestoriečiai – žmonės, tikėję Konstantinopolio patriarcho Nestorijaus (386–451) doktrina, kad Kristus egzistavo dviejuose asmenyse – kaip žmogus ir kaip Dievo Sūnus.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Nestoriečiai

Partai

Parta (senovės persų kalba: 𐎱𐎼𐎰𐎺, Parthava) arba Partija – senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės rytų Irane ir pietų Turkmėnijoje.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Partai

Persų kalba

Persų kalba, arba farsi (.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Persų kalba

Persija

Persija – iki XX a. naudotas Irano valstybės pavadinimas.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Persija

Roksana

Aleksandras Didysis ir Roksana. 1756 m. Pietro Antonio Rotari paveikslas Oksyarto satrapija po Aleksandro Didžiojo mirties. Roksana (Graikiškai: Ρωξάνη; Avestan: Raoxshna; Persų kalba: روشنک‎, "švytinti grožiu"; Persų kalba: رکسانا, رخسانا‎ Rokhsāna; Pashto: روښانه‎ Rox̌āna, 343–310 m.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Roksana

Sasanidų imperija

Sasanidų imperija ar Sasanidų dinastija (persų kalba: ساسانیان) – trečioji Irano ir antroji Persijos valdovų dinastija, valdžiusi nuo 226 ar 227 iki 651 ar 652 m., Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Sasanidų imperija

Senoji persų kalba

Pasargaduose senąja persų kalba Senoji persų kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, vartota Achemenidų imperijoje (Senovės Persija), viena iš dviejų raštiškai užfiksuotų senųjų iranėnų kalbų (drauge su Avestos kalba).

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Senoji persų kalba

VII amžius

Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir VII amžius

Zaratustra

Rafaelio paveikslas Zaratustra (apie 628 m. pr. m. e. – apie 551 m. pr. m. e.) – Persijos pranašas ir zoroastrizmo religijos pradininkas.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Zaratustra

Zoroastrizmas

Zoroastrizmas (pers. ﺖﺸﺗﺭﺯ; taip pat vadinama mazdizmu) – religija, VI amžiuje pr.

Peržiūrėti Vidurinė persų kalba ir Zoroastrizmas

Taip pat žinomas kaip Pehlevi, Vidurinioji persų kalba.