Turinys
33 santykiai: Alfonsas Laučka, Anglų kalba, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Ingrida Korsakaitė, Lenkų kalba, Liepos 20, Lietuva, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Lijana Natalevičienė, Mariana Veriovkina, Miuncheno universitetas, Rusų kalba, Tautodailė, Utenos krašto muziejus, Viena, Vilniaus dailės akademija, Vilnius, Vokiečių kalba, XX amžius, 1956 m., 1979 m., 1983 m., 1987 m., 1988 m., 1990 m., 1991 m., 1992 m., 1993 m., 1996 m., 2002 m., 2003 m., 2005 m..
Alfonsas Laučka
Alfonsas Laučka (g. 1927 m. birželio 30 d. Mieliūnuose, Vabalninko valsčius – 2015 m. gegužės 25 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Alfonsas Laučka
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Anglų kalba
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė
Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė (g. 1958 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos keramikė.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė
Ingrida Korsakaitė
Ingrida Korsakaitė (g. 1938 m. spalio 31 d. Biržuose) – Lietuvos dailėtyrininkė, dailės istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Ingrida Korsakaitė
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Lenkų kalba
Liepos 20
Liepos 20 yra 201-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 202-a).
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Liepos 20
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Lietuva
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos istorijos institutas – pagrindinė Lietuvos mokslo įstaiga, užsiimanti Lietuvos archeologija, etnologija (socialine antropologija), heraldika, sfragistika, numizmatika, paleografija, genealogija bei kitais fundamentiniais istorijos tyrimais.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos mokslų akademija
Prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, arch. Michailas Prozorovas, 1903-1906 m. 2009 m. Pagrindinis įėjimas iš Gedimino pr. Kalto metalo tvorelė Lietuvos mokslų akademija (LMA) – Lietuvos mokslų akademija.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Lietuvos mokslų akademija
Lijana Natalevičienė
Lijana Šatavičiūtė‑Natalevičienė (g. 1956 m. sausio 29 d.) – Lietuvos dailėtyrininkė.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Lijana Natalevičienė
Mariana Veriovkina
Mariana Veriovkina (1860 m. rugpjūčio 29 d. (pagal Julijaus kal. – rugsėjo 10 d.) Tuloje – 1938 m. vasario 6 d. Askonoje) – iš Rusijos kilusi tapytoja, vokiečių ekspresionizmo atstovė.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Mariana Veriovkina
Miuncheno universitetas
Centriniai rūmai Centriniai rūmai klinikos (Klinikum Großhadern) Miuncheno universitetas, arba Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universitetas (LMU, Uni München) – Miuncheno (Bavarija, Vokietija) universitetas.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Miuncheno universitetas
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Rusų kalba
Tautodailė
Tautodailė, liaudies dailė – tautinė (liaudies) dailė, viena iš trijų liaudies meno dalių, greta liaudies architektūros ir folkloro.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Tautodailė
Utenos krašto muziejus
Utenos krašto muziejus - kraštotyros muziejus Šiaurės Lietuvoje.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Utenos krašto muziejus
Viena
Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Viena
Vilniaus dailės akademija
Vilniaus fakultetai Šv. Onos bažnyčios alt.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Vilniaus dailės akademija
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Vilnius
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir Vokiečių kalba
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir XX amžius
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1956 m.
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1979 m.
1983 m.
1983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1983 m.
1987 m.
1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1987 m.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1988 m.
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1990 m.
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1991 m.
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1992 m.
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1993 m.
1996 m.
1996 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 1996 m.
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 2002 m.
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 2003 m.
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Laima Laučkaitė ir 2005 m.
Taip pat žinomas kaip Laima Surgailienė.