Greičiau nei naršyklėje!
51 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Adomas Freitagas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Balandis, Birželio 21, Birželis, Daktaras, Dominikonų ordinas, Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis, Filosofija, Gegužė, Gegužės 26, Grafas (titulas), Grigaliaus kalendorius, Gruodis, Jurgis Kasakauskis, Jurgis Kazimieras Ancuta, Jurgis Mikalojus Tiškevičius, Kazimieras Tiškevičius Logoiskis, Kovas, Lapkričio 14, Lapkritis, Leliva, Liepa, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Motiejus Juozapas Ancuta, Nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį, Profesorius, René Descartes, Rugpjūtis, Rugsėjis, Sausio 1, Sausis, Spalis, Spauda, Stanislovas Kristupas Naruševičius, Vasario 11, Vasaris, Vilhelmas III Oranietis, Vilniaus vyskupija, Ylakiai, 1590 m., 1596 m., 1608 m., 1610 m., 1702 m., 1704 m., 1722 m., 1723 m., ..., 1737 m.. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: 1650 m. ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Adomas Freitagas
Memorialinė lenta Kėdainiuose Adomas Freitagas Torūnietis (lenkų: Adam Freytag, Adam Frejtag, 1608 m. Torūnėje, Lenkijos karalystės karūna (dab. Lenkija) – 1650 m.) – matematikos profesorius, žymus karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.
Nauja!!: 1650 m. ir Adomas Freitagas · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: 1650 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Balandis
Balandis – ketvirtas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
Nauja!!: 1650 m. ir Balandis · Žiūrėti daugiau »
Birželio 21
Birželio 21 yra 172-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 173-a).
Nauja!!: 1650 m. ir Birželio 21 · Žiūrėti daugiau »
Birželis
Birželis – šeštasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
Nauja!!: 1650 m. ir Birželis · Žiūrėti daugiau »
Daktaras
Daktaras, mokslų daktaras (v.: „mokyti“ ir doctus „mokytas“; sntr. Dr., dgs. Dres.) – aukščiausias akademinis laipsnis, Lietuvoje, kai kuriose Europos valstybėse ir JAV – aukščiausias mokslo laipsnis.
Nauja!!: 1650 m. ir Daktaras · Žiūrėti daugiau »
Dominikonų ordinas
Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.
Nauja!!: 1650 m. ir Dominikonų ordinas · Žiūrėti daugiau »
Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis
Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis (apie 1650 m. – 1704 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Nauja!!: 1650 m. ir Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: 1650 m. ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Gegužė
Gegužė – penktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Gegužė · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 26
Gegužės 26 yra 146-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 147-a).
Nauja!!: 1650 m. ir Gegužės 26 · Žiūrėti daugiau »
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Nauja!!: 1650 m. ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
Nauja!!: 1650 m. ir Grigaliaus kalendorius · Žiūrėti daugiau »
Gruodis
Gruodis – pirmasis kalendorinis prasidedančios žiemos ir dvyliktas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Gruodis · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Kasakauskis
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pavadinimu ''Rozancius szwęciausios Maryos pannos yr saldziausya warda Jezusa, teypogi spasabas apwayksciojima kalnu Kalwaryos Ziamayciu su modlitwomis yr giesmiemis, anto sluzijęciomis''. Jurgis Kasakauskis (apie 1650 m. – po 1722 m.) – OP, lietuvių raštijos bei spaudos veikėjas, pirmosios katalikiškos maldaknygės lietuvių kalba rengėjas spaudai, katalikų dvasininkas.
Nauja!!: 1650 m. ir Jurgis Kasakauskis · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Kazimieras Ancuta
Jurgis Kazimieras Ancuta (apie 1650 m. – 1737 m. gegužės 16 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslininkas, Vilniaus vyskupo sufraganas.
Nauja!!: 1650 m. ir Jurgis Kazimieras Ancuta · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Mikalojus Tiškevičius
Jurgis Mikalojus Tiškevičius (apie 1590 m. – apie 1650 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Nauja!!: 1650 m. ir Jurgis Mikalojus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Tiškevičius Logoiskis
Kazimieras Tiškevičius Logoiskis (apie 1650 m. – 1704 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Nauja!!: 1650 m. ir Kazimieras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Kovas
Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Kovas · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 14
Lapkričio 14 yra 318-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 319-a).
Nauja!!: 1650 m. ir Lapkričio 14 · Žiūrėti daugiau »
Lapkritis
Lapkritis – vienuoliktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
Nauja!!: 1650 m. ir Lapkritis · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: 1650 m. ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Liepa · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: 1650 m. ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: 1650 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Motiejus Juozapas Ancuta
Motiejus Juozapas Ancuta (apie 1650 m. – 1723 m. sausio 18 d. Juchnoviecas, Palenkės vaivadija) – Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomenės veikėjas.
Nauja!!: 1650 m. ir Motiejus Juozapas Ancuta · Žiūrėti daugiau »
Nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį
Šis kalendorius tinka kiekvieniems nekeliamiesiems metams, prasidedantiems šeštadienį.
Nauja!!: 1650 m. ir Nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį · Žiūrėti daugiau »
Profesorius
Profesorius – aukštosios mokyklos dėstytojas, turintis aukščiausiąpedagoginį laipsnį.
Nauja!!: 1650 m. ir Profesorius · Žiūrėti daugiau »
René Descartes
Renė Dekartas (1596 m. kovo 31 d. – 1650 m. vasario 11 d.) – žymus prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas.
Nauja!!: 1650 m. ir René Descartes · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūtis
Rugpjūtis – aštuntasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Rugpjūtis · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjis
Rugsėjis – devintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
Nauja!!: 1650 m. ir Rugsėjis · Žiūrėti daugiau »
Sausio 1
Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir Sausio 1 · Žiūrėti daugiau »
Sausis
Sausis (iš Janus + arius 'Jano mėnuo') – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Sausis · Žiūrėti daugiau »
Spalis
Spalis – dešimtasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: 1650 m. ir Spalis · Žiūrėti daugiau »
Spauda
Spausdinimo procesas Spauda – spaudžiant ir elektromagnetiniam laukui veikiant purškimo būdu ant popieriaus gauto teksto tiražavimas, atliekamas atitinkamai paruošus spausdinimo formas.
Nauja!!: 1650 m. ir Spauda · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Kristupas Naruševičius
Stanislovas Kristupas Naruševičius (g. prieš 1610 m. – m. 1650 m. birželio 21 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas.
Nauja!!: 1650 m. ir Stanislovas Kristupas Naruševičius · Žiūrėti daugiau »
Vasario 11
Vasario 11 yra 42-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir Vasario 11 · Žiūrėti daugiau »
Vasaris
Vasaris – antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais.
Nauja!!: 1650 m. ir Vasaris · Žiūrėti daugiau »
Vilhelmas III Oranietis
Vilhelmo III Oranietčio monograma Vilhelmas III, Oranijos princas (1650 m. lapkričio 14 d. – 1702 m. kovo 8 d.), taip pat žinomas kaip Anglijos karalius Vilhelmas III, Škotijos karalius Vilhelmas II.
Nauja!!: 1650 m. ir Vilhelmas III Oranietis · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Nauja!!: 1650 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Ylakiai
Ylakiai – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie kelio, 20 km į rytus nuo Skuodo.
Nauja!!: 1650 m. ir Ylakiai · Žiūrėti daugiau »
1590 m.
1590 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1590 m. · Žiūrėti daugiau »
1596 m.
1596 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1596 m. · Žiūrėti daugiau »
1608 m.
1608 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1608 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1702 m.
1702 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1702 m. · Žiūrėti daugiau »
1704 m.
1704 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1704 m. · Žiūrėti daugiau »
1722 m.
1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1722 m. · Žiūrėti daugiau »
1723 m.
1723 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1723 m. · Žiūrėti daugiau »
1737 m.
1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: 1650 m. ir 1737 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
1650.
