Panašumai tarp 1674 m. ir Rugpjūčio 31
1674 m. ir Rugpjūčio 31 turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Grigaliaus kalendorius, Kazimieras Čartoriskis, Kunigaikštis, Lenkija, Lietuva, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 1741 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
1674 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Rugpjūčio 31 ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1674 m. ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Rugpjūčio 31 ·
Kazimieras Čartoriskis
Kazimieras Čartoriskis (1674 m. kovo 4 d. Varšuva – 1741 m. rugpjūčio 31 d. Varšuva) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.
1674 m. ir Kazimieras Čartoriskis · Kazimieras Čartoriskis ir Rugpjūčio 31 ·
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
1674 m. ir Kunigaikštis · Kunigaikštis ir Rugpjūčio 31 ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
1674 m. ir Lenkija · Lenkija ir Rugpjūčio 31 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
1674 m. ir Lietuva · Lietuva ir Rugpjūčio 31 ·
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (santr. LTE) – 1976–1985 m. leistas MELI instituto enciklopedinis leidinys.
1674 m. ir Lietuviškoji tarybinė enciklopedija · Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir Rugpjūčio 31 ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1674 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rugpjūčio 31 ·
1741 m.
1741 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1674 m. ir Rugpjūčio 31 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1674 m. ir Rugpjūčio 31 panašumų
Palyginimas tarp 1674 m. ir Rugpjūčio 31
1674 m. yra 38 santykius, o Rugpjūčio 31 turi 249. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 3.14% = 9 / (38 + 249).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1674 m. ir Rugpjūčio 31 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: