Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1704 m. ir 1768 m.
1704 m. ir 1768 m. turi 23 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Balandis, Birželis, Gegužė, Grafas (titulas), Grigaliaus kalendorius, Gruodis, Katalikybė, Kovas, Kunigaikštis, Lapkritis, Leliva, Lenkija, Liepa, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rugpjūtis, Rugsėjis, Sausio 1, Sausis, Spalis, Teodoras Kazimieras Čartoriskis, Vasaris.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
1704 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1768 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ·
Balandis
Balandis – ketvirtas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1704 m. ir Balandis · 1768 m. ir Balandis ·
Birželis
Birželis – šeštasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1704 m. ir Birželis · 1768 m. ir Birželis ·
Gegužė
Gegužė – penktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Gegužė · 1768 m. ir Gegužė ·
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
1704 m. ir Grafas (titulas) · 1768 m. ir Grafas (titulas) ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1704 m. ir Grigaliaus kalendorius · 1768 m. ir Grigaliaus kalendorius ·
Gruodis
Gruodis – pirmasis kalendorinis prasidedančios žiemos ir dvyliktas metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Gruodis · 1768 m. ir Gruodis ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
1704 m. ir Katalikybė · 1768 m. ir Katalikybė ·
Kovas
Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Kovas · 1768 m. ir Kovas ·
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
1704 m. ir Kunigaikštis · 1768 m. ir Kunigaikštis ·
Lapkritis
Lapkritis – vienuoliktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1704 m. ir Lapkritis · 1768 m. ir Lapkritis ·
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
1704 m. ir Leliva · 1768 m. ir Leliva ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
1704 m. ir Lenkija · 1768 m. ir Lenkija ·
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Liepa · 1768 m. ir Liepa ·
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (santr. LTE) – 1976–1985 m. leistas MELI instituto enciklopedinis leidinys.
1704 m. ir Lietuviškoji tarybinė enciklopedija · 1768 m. ir Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1704 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · 1768 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Rugpjūtis
Rugpjūtis – aštuntasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Rugpjūtis · 1768 m. ir Rugpjūtis ·
Rugsėjis
Rugsėjis – devintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 30 dienų.
1704 m. ir Rugsėjis · 1768 m. ir Rugsėjis ·
Sausio 1
Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
1704 m. ir Sausio 1 · 1768 m. ir Sausio 1 ·
Sausis
Sausis (iš Janus + arius 'Jano mėnuo') – pirmasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Sausis · 1768 m. ir Sausis ·
Spalis
Spalis – dešimtasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
1704 m. ir Spalis · 1768 m. ir Spalis ·
Teodoras Kazimieras Čartoriskis
Teodoras Kazimieras Čartoriskis (1704 m. Varšuva – 1768 m. kovo 1 d. Dolskas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Lenkijos katalikų bažnyčios veikėjas.
1704 m. ir Teodoras Kazimieras Čartoriskis · 1768 m. ir Teodoras Kazimieras Čartoriskis ·
Vasaris
Vasaris – antrasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 28 dienos įprastiniais metais ir 29 dienos – keliamaisiais metais.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1704 m. ir 1768 m. turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1704 m. ir 1768 m. panašumų
Palyginimas tarp 1704 m. ir 1768 m.
1704 m. yra 59 santykius, o 1768 m. turi 101. Kaip jie turi bendro 23, Jaccard indeksas yra 14.37% = 23 / (59 + 101).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1704 m. ir 1768 m. santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
