174 m. pr. m. e. ir Numa Pompilijus

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 174 m. pr. m. e. ir Numa Pompilijus

174 m. pr. m. e. vs. Numa Pompilijus

174 m. pr. Anko Marcijaus, ketvirtojo Romos karaliaus bei spėjamo Numos anūko, profiliais averse. Numa Pompilijus (753 m. pr. m. e. balandžio 21 d. – 673 m. pr. m. e.) – pagal legendas buvo antrasis Romos karalius, užėmęs sostąpo Romulo; valdė 717 – 673 m. pr. m. e. Romului mirus, romėnai išrinko sabinąNumąPompilijų miesto karaliumi, kad jis būtų lojalus miesto gyventojams. Plutarchas pasakojo, kad Numa buvo jauniausias iš keturių Pomponijaus sūnų, gimęs Romos įkūrimo dieną(tradiciškai – 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d.). Jis gyveno labai asketiškai, jo namuose nebuvo jokios prabangos. Numa buvo vedęs vienintelę sabinų karaliaus Tito Tacijaus (Titus Tatius) dukrąTaciją(Tatia). Po 13 santuokinio gyvenimo metų Tacija mirė. Plutarchas rašė, kad vieni autoriai minėjo, jog jie turėjo tik dukterį Pompiliją(Pompilia), o kiti – kad jis turėjo ir 5 sūnus, iš kurių kilo 5 kilmingųjų šeimos: Treti autoriai manė, kad istorija apie sūnus yra tik mėginimas įsiteikti kilmingųjų šeimoms. Manoma, kad Pompilija, kurios motina buvo pirmoji Numos žmona Tacija arba antroji žmona Lukrecija (Lucretia), ištekėjo už tokio Marcijaus (Marcius), ir jų sūnus vėliau tapo ketvirtuoju Romos karaliumi Anku Marcijumi. 717 m. pr. m. e., netrukus po Romulo mirties, Numai pasiūlė Romos karalystę. Numa pradžioje atsisakė, bet vėliau jo tėvas ir kiti giminaičiai jį įtikino sutikti. Numa vėliau buvo garbinamas už išmintį ir pamaldumą. Legendos pasakoja, kad nimfa Egerija (Egeria) išmokė jį būti išmintigu įstatymkuriu. Parodydamas savo palankumądievas Jupiteris iš dangaus numetė skydąant Palatino kalvos, ir ant to skydo buvo užrašyta pranašystė. Karalius Numa įsakė padaryti dar vienuolika tokių pat skydų, vadintų ancilia. Vadinamuosius šventuosius Jupiterio skydus kiekvienais metais nešdavo žynių salijų eisena. Pagal tradicijąNuma paskelbė kalendoriaus reformą, kuri suderino saulės ir mėnulio kalendorius, ir žynių, vadintų Pontifices, konstituciją. Plutarchas teigė, kad kitose Numos įsteigtose Romos institucijose jis įžiūrėjęs Lakonijos įtakąir tai aiškino Numos ryšiais su sabinų kultūra, nes „Numa kilęs iš sabinų, kurie skelbiasi esantys Lakonijos kolonijos palikuonimis“. Teigiama, kad Numa padalino Romos teritorijąį pagus ir liepė įkurti tradicines amatininkų gildijas: „Skirdamas žmones pagal kelis amatus ir verslus jis sukūrė muzikantų, auksakalių, dailidžių, mildažių, batsiuvių, kailialupių, varkalių ir puodžių bendruomenes; visus likusius amatininkus jis suburė į dar vienąbendruomenę; kiekvienai bendruomenei jis sudarė teismus, tarybas ir religines apeigas.“ (Plutarchas) Numa taip pat įsteigė vestalių instituciją. Plutarchas rašė, kad romėnų ankstyvoji religija buvo be dievų atvaizdų. Jis rašė, kad „Numa uždraudė romėnams vaizduoti dievus tiek žmogaus, tiek gyvūno pavidalo. Anksčiau neturėjo jie jokių dieviškų būtybių atvaizdų ir statulų; pirmus šimtąseptyniasdešimt metų jie statė šventyklas ir kitokius šventus statinius, bet juose nebūdavo jokių figūrų. Jis įtikino, kad nepagarbu yra dieviškus dalykus vaizduoti yrančiais daiktais ir kad mes neturime sampratos apie dievą, tik jo suvokimą.“ Numa Pompilijus mirė 673 m. pr. m. e. nuo senatvės. Jo sostąperėmė Tulas Hostilijus (Tullus Hostilius). Jo gyvenimo istorija laikoma legenda dėl daugelio neatitikimų su istoriniais duomenimis. Žinomiausias anachronizmas yra faktas, kad jis buvo Pitagoro draugas, o Pitagoras, manoma, mirė apie 500 m. pr. m. e. Kategorija:Senovės Romos karaliai.