Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1794 m. ir Vilniaus vyskupija
1794 m. ir Vilniaus vyskupija turi 16 dalykų dažni (Unijapedija): Birželio 28, Gegužės 18, Gegužės 8, Gegužės 9, Ignotas Masalskis, Juozapas Kazimieras Kosakovskis, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rugsėjo 29, Sausio 16, Tadas Kosciuška, Verkiai, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, 1737 m., 1744 m., 1847 m..
Birželio 28
Birželio 28 yra 179-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 180-a).
1794 m. ir Birželio 28 · Birželio 28 ir Vilniaus vyskupija ·
Gegužės 18
Gegužės 18 yra 138-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 139-a).
1794 m. ir Gegužės 18 · Gegužės 18 ir Vilniaus vyskupija ·
Gegužės 8
Gegužės 8 yra 128-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 129-a).
1794 m. ir Gegužės 8 · Gegužės 8 ir Vilniaus vyskupija ·
Gegužės 9
Gegužės 9 yra 129-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 130-a).
1794 m. ir Gegužės 9 · Gegužės 9 ir Vilniaus vyskupija ·
Ignotas Masalskis
Ignotas Jokūbas Masalskis (1726 m. liepos 30 d. – 1794 m. birželio 28 d.) – Vilniaus vyskupas, Verkių rūmų statytojas, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas.
1794 m. ir Ignotas Masalskis · Ignotas Masalskis ir Vilniaus vyskupija ·
Juozapas Kazimieras Kosakovskis
Juozapas Kazimieras Kosakovskis (1738 m. kovo 16 d. Šilų dvare – 1794 m. gegužės 9 d. Varšuvoje, Lenkija) – Livonijos vyskupas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, rašytojas, Rusijos rėmėjas, Baro ir Targovicos konfederacijų dalyvis.
1794 m. ir Juozapas Kazimieras Kosakovskis · Juozapas Kazimieras Kosakovskis ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
1794 m. ir Lietuva · Lietuva ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1794 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija ·
Rugsėjo 29
Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 273-a).
1794 m. ir Rugsėjo 29 · Rugsėjo 29 ir Vilniaus vyskupija ·
Sausio 16
Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
1794 m. ir Sausio 16 · Sausio 16 ir Vilniaus vyskupija ·
Tadas Kosciuška
Tadas Kosciuška (1746 m. vasario 4 d., Merečovščizna – 1817 m. spalio 15 d., Zoloturnas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius ir generolas nesavanoriškai tarnavęs Lenkijos Karalystės kariuomenėje, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas.
1794 m. ir Tadas Kosciuška · Tadas Kosciuška ir Vilniaus vyskupija ·
Verkiai
Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje.
1794 m. ir Verkiai · Verkiai ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
1794 m. ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
1737 m.
1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1737 m. ir 1794 m. · 1737 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1744 m.
1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1744 m. ir 1794 m. · 1744 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1847 m.
1847 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1794 m. ir Vilniaus vyskupija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1794 m. ir Vilniaus vyskupija panašumų
Palyginimas tarp 1794 m. ir Vilniaus vyskupija
1794 m. yra 110 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 16, Jaccard indeksas yra 3.29% = 16 / (110 + 377).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1794 m. ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
