Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1861 m. ir Lietuva
1861 m. ir Lietuva turi 23 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Anglų kalba, Belgija, Kaunas, Knygnešystė, Kovo 9, Latviai, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Napoleonas Bonapartas, Prancūzija, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusai, Rusijos imperija, Spalio 25, Spaudos draudimas, Ukrainiečiai, Vilniaus universitetas, 1917 m., 1939 m., 1941 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
1861 m. ir Abiejų Tautų Respublika · Abiejų Tautų Respublika ir Lietuva ·
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
1861 m. ir Anglų kalba · Anglų kalba ir Lietuva ·
Belgija
Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė – valstybė Vakarų Europoje.
1861 m. ir Belgija · Belgija ir Lietuva ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
1861 m. ir Kaunas · Kaunas ir Lietuva ·
Knygnešystė
Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.
1861 m. ir Knygnešystė · Knygnešystė ir Lietuva ·
Kovo 9
Kovo 9 yra 68-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 69-a).
1861 m. ir Kovo 9 · Kovo 9 ir Lietuva ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
1861 m. ir Latviai · Latviai ir Lietuva ·
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
1861 m. ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuva ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
1861 m. ir Lenkija · Lenkija ir Lietuva ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
1861 m. ir Lietuvių kalba · Lietuva ir Lietuvių kalba ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1861 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuva ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.
1861 m. ir Napoleonas Bonapartas · Lietuva ir Napoleonas Bonapartas ·
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
1861 m. ir Prancūzija · Lietuva ir Prancūzija ·
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
1861 m. ir Romos Katalikų Bažnyčia · Lietuva ir Romos Katalikų Bažnyčia ·
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
1861 m. ir Rusai · Lietuva ir Rusai ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
1861 m. ir Rusijos imperija · Lietuva ir Rusijos imperija ·
Spalio 25
Spalio 25 yra 298-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 299-a).
1861 m. ir Spalio 25 · Lietuva ir Spalio 25 ·
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.
1861 m. ir Spaudos draudimas · Lietuva ir Spaudos draudimas ·
Ukrainiečiai
Ukrainiečiai (Ukrainai) – rytų slavų tauta.
1861 m. ir Ukrainiečiai · Lietuva ir Ukrainiečiai ·
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
1861 m. ir Vilniaus universitetas · Lietuva ir Vilniaus universitetas ·
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1861 m. ir 1917 m. · 1917 m. ir Lietuva ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1861 m. ir 1939 m. · 1939 m. ir Lietuva ·
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1861 m. ir Lietuva turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1861 m. ir Lietuva panašumų
Palyginimas tarp 1861 m. ir Lietuva
1861 m. yra 198 santykius, o Lietuva turi 644. Kaip jie turi bendro 23, Jaccard indeksas yra 2.73% = 23 / (198 + 644).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1861 m. ir Lietuva santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
