Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

1863–1864 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843)

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843)

1863–1864 m. sukilimas vs. Konstantinas Parčevskis (1843)

1863–1864 m. Konstantinas Parčevskis (1843 m. balandžio 23 d. Raudondvaryje, Vilniaus apskr., Vilniaus gub. – 1902 m. kovo 26 d. Jokūbave, Telšių apskr., Kauno gub.) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Raiščio (Nałęcz) herbo bajoras, Parčevskių giminės Jokūbavo šakos pradininkas.

Panašumai tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843)

1863–1864 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843) turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Bažnyčia, Kauno gubernija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija, Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, Vilniaus gubernija, XIX amžius, 1830–1831 m. sukilimas, 1863 m., 1864 m., 1865 m., 1866 m., 1870 m..

Bažnyčia

katalikų bažnyčia liuteronų bažnyčia metodistų bažnyčia stačiatikių cerkvė Bažnyčia (iš bltr. ar sen. lenkų božnica „Dievo namai“) – krikščionių maldos namai.

1863–1864 m. sukilimas ir Bažnyčia · Bažnyčia ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

Kauno gubernija

Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas.

1863–1864 m. sukilimas ir Kauno gubernija · Kauno gubernija ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

1863–1864 m. sukilimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Konstantinas Parčevskis (1843) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

1863–1864 m. sukilimas ir Rusijos imperija · Konstantinas Parčevskis (1843) ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia

Stanislovo Moniuškos biustu Vilniaus šv.

1863–1864 m. sukilimas ir Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia · Konstantinas Parčevskis (1843) ir Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus gubernija

Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.

1863–1864 m. sukilimas ir Vilniaus gubernija · Konstantinas Parčevskis (1843) ir Vilniaus gubernija · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

1863–1864 m. sukilimas ir XIX amžius · Konstantinas Parčevskis (1843) ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

1830–1831 m. sukilimas

Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.

1830–1831 m. sukilimas ir 1863–1864 m. sukilimas · 1830–1831 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

1863 m.

1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863 m. ir 1863–1864 m. sukilimas · 1863 m. ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

1864 m.

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863–1864 m. sukilimas ir 1864 m. · 1864 m. ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

1865 m.

1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863–1864 m. sukilimas ir 1865 m. · 1865 m. ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

1866 m.

1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863–1864 m. sukilimas ir 1866 m. · 1866 m. ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

1870 m.

1870 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863–1864 m. sukilimas ir 1870 m. · 1870 m. ir Konstantinas Parčevskis (1843) · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843)

1863–1864 m. sukilimas yra 129 santykius, o Konstantinas Parčevskis (1843) turi 61. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 6.84% = 13 / (129 + 61).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1863–1864 m. sukilimas ir Konstantinas Parčevskis (1843) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: