Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp 1956 m. ir Sausio 27
1956 m. ir Sausio 27 turi 72 dalykų dažni (Unijapedija): Archeologija, Šilutės rajono savivaldybė, Šveicarija, Biržų rajono savivaldybė, Filosofija, Grigaliaus kalendorius, Ignalinos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kaunas, Kauno rajono savivaldybė, Knygnešystė, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Respublikos Seimas, Mažeikių rajono savivaldybė, Politika, Prelatas, Režisierius, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusija, Tarybų Sąjunga, Teatras, Televizija, Trakų rajono savivaldybė, Ukraina, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, ..., Vilnius, Vokiečiai, Vokietija, 1876 m., 1877 m., 1878 m., 1880 m., 1884 m., 1886 m., 1887 m., 1888 m., 1892 m., 1893 m., 1895 m., 1897 m., 1898 m., 1904 m., 1906 m., 1907 m., 1912 m., 1919 m., 1921 m., 1935 m., 1945 m., 1954 m., 1967 m., 1973 m., 1979 m., 1980 m., 1983 m., 1990 m., 1992 m., 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2006 m., 2008 m., 2010 m., 2020 m., 2022 m., 2023 m.. Išplėsti indeksą (42 daugiau) »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
1956 m. ir Archeologija · Archeologija ir Sausio 27 ·
Šilutės rajono savivaldybė
Šilutės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, prie Kuršių marių (vakaruose) ir Rusijos (Karaliaučiaus srities) (pietuose).
Šilutės rajono savivaldybė ir 1956 m. · Šilutės rajono savivaldybė ir Sausio 27 ·
Šveicarija
Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.
Šveicarija ir 1956 m. · Šveicarija ir Sausio 27 ·
Biržų rajono savivaldybė
Biržų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurėje, Panevėžio apskrityje, Latvijos pasienyje.
1956 m. ir Biržų rajono savivaldybė · Biržų rajono savivaldybė ir Sausio 27 ·
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
1956 m. ir Filosofija · Filosofija ir Sausio 27 ·
Grigaliaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius – visame Vakarų pasaulyje naudojamas kalendorius; sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu.
1956 m. ir Grigaliaus kalendorius · Grigaliaus kalendorius ir Sausio 27 ·
Ignalinos rajono savivaldybė
Ignalinos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, pasienyje su Baltarusija.
1956 m. ir Ignalinos rajono savivaldybė · Ignalinos rajono savivaldybė ir Sausio 27 ·
Joniškio rajono savivaldybė
Joniškio rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas, savivaldybė šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija.
1956 m. ir Joniškio rajono savivaldybė · Joniškio rajono savivaldybė ir Sausio 27 ·
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
1956 m. ir Jungtinė Karalystė · Jungtinė Karalystė ir Sausio 27 ·
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
1956 m. ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sausio 27 ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
1956 m. ir Kaunas · Kaunas ir Sausio 27 ·
Kauno rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija; pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą.
1956 m. ir Kauno rajono savivaldybė · Kauno rajono savivaldybė ir Sausio 27 ·
Knygnešystė
Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.
1956 m. ir Knygnešystė · Knygnešystė ir Sausio 27 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
1956 m. ir Lietuva · Lietuva ir Sausio 27 ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
1956 m. ir Lietuviai · Lietuviai ir Sausio 27 ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
1956 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 27 ·
Lietuvos Respublikos Seimas
Seimo posėdžių salė (2023) Seimo herbas Seimas – Lietuvos parlamentas, šalies įstatymus leidžianti įstaiga.
1956 m. ir Lietuvos Respublikos Seimas · Lietuvos Respublikos Seimas ir Sausio 27 ·
Mažeikių rajono savivaldybė
Mažeikių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės.
1956 m. ir Mažeikių rajono savivaldybė · Mažeikių rajono savivaldybė ir Sausio 27 ·
Politika
Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.
1956 m. ir Politika · Politika ir Sausio 27 ·
Prelatas
Nepriklausomybės Akto signataras Prelatas ('esantis priekyje, privilegijuotas') – garbės titulas krikščionių bažnyčiose.
1956 m. ir Prelatas · Prelatas ir Sausio 27 ·
Režisierius
Režisierius (dešinėje) duoda nurodymus prieš kitos scenos filmavimąRežisierius (– galva; – vadovauju) – žmogus, tiesiogiai atsakantis už kino ar televizijos filmo gamybąir kūrimą, teatro ar radijo spektaklio (laidos) pastatymą.
1956 m. ir Režisierius · Režisierius ir Sausio 27 ·
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
1956 m. ir Romos Katalikų Bažnyčia · Romos Katalikų Bažnyčia ir Sausio 27 ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
1956 m. ir Rusija · Rusija ir Sausio 27 ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
1956 m. ir Tarybų Sąjunga · Sausio 27 ir Tarybų Sąjunga ·
Teatras
Teatras (iš;; vieta, skirta parodymui; v. theasthai pasižiūrėti) – meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant artistams (aktoriams) bei publikai.
1956 m. ir Teatras · Sausio 27 ir Teatras ·
Televizija
Televizijos studija Palydovinės televizijos antenos Televìzija (https://www.ukrinform.ua/rubric-culture/3052775-boris-grabovskij-golubij-vognik-u-tubetejci.html.
1956 m. ir Televizija · Sausio 27 ir Televizija ·
Trakų rajono savivaldybė
Trakų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietrytinėje dalyje.
1956 m. ir Trakų rajono savivaldybė · Sausio 27 ir Trakų rajono savivaldybė ·
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
1956 m. ir Ukraina · Sausio 27 ir Ukraina ·
Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose.
1956 m. ir Vilniaus miesto savivaldybė · Sausio 27 ir Vilniaus miesto savivaldybė ·
Vilniaus rajono savivaldybė
Rajono žemėlapis Savivaldybės buveinė Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas, viena didžiausių savivaldybių Lietuvos pietryčiuose, prie sienos su Baltarusija.
1956 m. ir Vilniaus rajono savivaldybė · Sausio 27 ir Vilniaus rajono savivaldybė ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
1956 m. ir Vilnius · Sausio 27 ir Vilnius ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
1956 m. ir Vokiečiai · Sausio 27 ir Vokiečiai ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
1956 m. ir Vokietija · Sausio 27 ir Vokietija ·
1876 m.
1876 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1876 m. ir 1956 m. · 1876 m. ir Sausio 27 ·
1877 m.
1877 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1877 m. ir 1956 m. · 1877 m. ir Sausio 27 ·
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1878 m. ir 1956 m. · 1878 m. ir Sausio 27 ·
1880 m.
1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1880 m. ir 1956 m. · 1880 m. ir Sausio 27 ·
1884 m.
1884 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1884 m. ir 1956 m. · 1884 m. ir Sausio 27 ·
1886 m.
1886 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1886 m. ir 1956 m. · 1886 m. ir Sausio 27 ·
1887 m.
1887 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1887 m. ir 1956 m. · 1887 m. ir Sausio 27 ·
1888 m.
1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1888 m. ir 1956 m. · 1888 m. ir Sausio 27 ·
1892 m.
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1892 m. ir 1956 m. · 1892 m. ir Sausio 27 ·
1893 m.
1893 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1893 m. ir 1956 m. · 1893 m. ir Sausio 27 ·
1895 m.
1895 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1895 m. ir 1956 m. · 1895 m. ir Sausio 27 ·
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1897 m. ir 1956 m. · 1897 m. ir Sausio 27 ·
1898 m.
1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1898 m. ir 1956 m. · 1898 m. ir Sausio 27 ·
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1904 m. ir 1956 m. · 1904 m. ir Sausio 27 ·
1906 m.
1906 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1906 m. ir 1956 m. · 1906 m. ir Sausio 27 ·
1907 m.
1907 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1907 m. ir 1956 m. · 1907 m. ir Sausio 27 ·
1912 m.
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1912 m. ir 1956 m. · 1912 m. ir Sausio 27 ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir 1956 m. · 1919 m. ir Sausio 27 ·
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1921 m. ir 1956 m. · 1921 m. ir Sausio 27 ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1935 m. ir 1956 m. · 1935 m. ir Sausio 27 ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir 1956 m. · 1945 m. ir Sausio 27 ·
1954 m.
1954 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1954 m. ir 1956 m. · 1954 m. ir Sausio 27 ·
1967 m.
1967 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1967 m. · 1967 m. ir Sausio 27 ·
1973 m.
1973 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1973 m. · 1973 m. ir Sausio 27 ·
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1979 m. · 1979 m. ir Sausio 27 ·
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1980 m. · 1980 m. ir Sausio 27 ·
1983 m.
1983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1983 m. · 1983 m. ir Sausio 27 ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1990 m. · 1990 m. ir Sausio 27 ·
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 1992 m. · 1992 m. ir Sausio 27 ·
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2001 m. · 2001 m. ir Sausio 27 ·
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2002 m. · 2002 m. ir Sausio 27 ·
2003 m.
2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2003 m. · 2003 m. ir Sausio 27 ·
2004 m.
2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2004 m. · 2004 m. ir Sausio 27 ·
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2006 m. · 2006 m. ir Sausio 27 ·
2008 m.
2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2008 m. · 2008 m. ir Sausio 27 ·
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2010 m. · 2010 m. ir Sausio 27 ·
2020 m.
2020 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2020 m. · 2020 m. ir Sausio 27 ·
2022 m.
2022 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1956 m. ir 2022 m. · 2022 m. ir Sausio 27 ·
2023 m.
2023 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas 1956 m. ir Sausio 27 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp 1956 m. ir Sausio 27 panašumų
Palyginimas tarp 1956 m. ir Sausio 27
1956 m. yra 758 santykius, o Sausio 27 turi 323. Kaip jie turi bendro 72, Jaccard indeksas yra 6.66% = 72 / (758 + 323).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp 1956 m. ir Sausio 27 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
