Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

ATLAS ir Elementarioji dalelė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp ATLAS ir Elementarioji dalelė

ATLAS vs. Elementarioji dalelė

Logotipas. miuonų detektoriai, 2007 m. vasaris). ATLAS (A Toroidal LHC AparatuS) – vienas iš šešių eksperimentų ir dalelių detektorių, montuojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve, CERN centre. Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.

Panašumai tarp ATLAS ir Elementarioji dalelė

ATLAS ir Elementarioji dalelė turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): CERN, Dalelių detektorius, Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, Elektronas, Fotonas, Hadronas, Higso bozonas, Kvarkas, Miuonas, Neutronas, Pozitronas, Standartinis modelis, Supersimetrija.

CERN

CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, trumpai vadinama CERN (akronimas CERN kilęs nuo pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire, 1952 m. suburtos laikinos tarybos, skirtos įsteigti organizaciją) – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausiąpasaulyje dalelių fizikos laboratoriją.

ATLAS ir CERN · CERN ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »

Dalelių detektorius

Dalelių detektorius arba jonizuojančiosios spinduliuotės detetorius – įtaisas, skirtas aptikti ir/ar atpažinti didelės energijos daleles, atsiradusias branduolinio skilimo metu, esant kosminei spinduliuotei ar išsiskyrusias dalelių greitintuvuose reakcijų metu.

ATLAS ir Dalelių detektorius · Dalelių detektorius ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje, oficialiai atidarytas 2008 m. spalio 21 d. Pirmas protonų pluoštas į žiedąįleistas 2008 m. rugsėjo 10 d., o pirmieji susidūrimai nukelti į 2009 m. rudenį.

ATLAS ir Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas · Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »

Elektronas

Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.

ATLAS ir Elektronas · Elektronas ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »

Fotonas

Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.

ATLAS ir Fotonas · Elementarioji dalelė ir Fotonas · Žiūrėti daugiau »

Hadronas

Hadronas (gr. 'αδρος, hadros 'stiprus, stambus') – stipriąja sąveika sąveikaujanti subatominė dalelė.

ATLAS ir Hadronas · Elementarioji dalelė ir Hadronas · Žiūrėti daugiau »

Higso bozonas

Higso bozonas (H0) – masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta dalelių fizikos standartiniame modelyje.

ATLAS ir Higso bozonas · Elementarioji dalelė ir Higso bozonas · Žiūrėti daugiau »

Kvarkas

Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę. Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai).

ATLAS ir Kvarkas · Elementarioji dalelė ir Kvarkas · Žiūrėti daugiau »

Miuonas

Miuonas, μ- – elementari dalelė.

ATLAS ir Miuonas · Elementarioji dalelė ir Miuonas · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

ATLAS ir Neutronas · Elementarioji dalelė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Pozitronas

Pozitronas, e+ – elektrono antidalelė su teigiamu krūviu ir sukiniu 1/2.

ATLAS ir Pozitronas · Elementarioji dalelė ir Pozitronas · Žiūrėti daugiau »

Standartinis modelis

Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąjąir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.

ATLAS ir Standartinis modelis · Elementarioji dalelė ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »

Supersimetrija

Dalelių fizikoje supersimetrija (dažnai angl. šaltiniuose trumpinama SUSY) – neįprasta simetrija, siejanti tam tikro sukinio elementariąsias daleles su kitom dalelėm, skiriančiomis per pusę vienetinio sukinio, dar vadinamomis superpartneriais.

ATLAS ir Supersimetrija · Elementarioji dalelė ir Supersimetrija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp ATLAS ir Elementarioji dalelė

ATLAS yra 28 santykius, o Elementarioji dalelė turi 54. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 15.85% = 13 / (28 + 54).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp ATLAS ir Elementarioji dalelė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »