Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Agregatinė būsena ir Fizika
Agregatinė būsena ir Fizika turi 12 dalykų dažni (Unijapedija): Atomas, Atomo branduolys, Žemė, Chemija, Dalelių greitintuvas, Elektronas, Idealiosios dujos, Magnetinis laukas, Neutronas, Protonas, Supernova, Temperatūra.
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Agregatinė būsena ir Atomas · Atomas ir Fizika ·
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Agregatinė būsena ir Atomo branduolys · Atomo branduolys ir Fizika ·
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Agregatinė būsena ir Žemė · Fizika ir Žemė ·
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Agregatinė būsena ir Chemija · Chemija ir Fizika ·
Dalelių greitintuvas
Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo tunelis Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris elektrinio ir (arba) magnetinio lauko pagalba greitina elektrinį krūvį turinčias daleles, suteikdamas joms dideles energijas.
Agregatinė būsena ir Dalelių greitintuvas · Dalelių greitintuvas ir Fizika ·
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Agregatinė būsena ir Elektronas · Elektronas ir Fizika ·
Idealiosios dujos
Idealiųjų dujų molekulės nesąveikauja tarpusavyje o tik susiduria su indo sienelėmis. Susidūrimai sukuria slėgį. Idealiosios dujos termodinamikoje – supaprastintas fizikinis požiūris į dujas, kuriame paprasčiausiu atveju tariama jog dujų molekulės visiškai nesąveikauja tarpusavyje ir tik susiduria su indo sienelėmis.
Agregatinė būsena ir Idealiosios dujos · Fizika ir Idealiosios dujos ·
Magnetinis laukas
Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Agregatinė būsena ir Magnetinis laukas · Fizika ir Magnetinis laukas ·
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Agregatinė būsena ir Neutronas · Fizika ir Neutronas ·
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Agregatinė būsena ir Protonas · Fizika ir Protonas ·
Supernova
Keplerio supernova SN1604 Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.
Agregatinė būsena ir Supernova · Fizika ir Supernova ·
Temperatūra
right Temperatūra – fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Agregatinė būsena ir Fizika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Agregatinė būsena ir Fizika panašumų
Palyginimas tarp Agregatinė būsena ir Fizika
Agregatinė būsena yra 34 santykius, o Fizika turi 195. Kaip jie turi bendro 12, Jaccard indeksas yra 5.24% = 12 / (34 + 195).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Agregatinė būsena ir Fizika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
