Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada

Albertas Goštautas vs. Vilniaus vaivada

Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius. Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Panašumai tarp Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada

Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Jonas Glebavičius, Jonas Goštautas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Radvila II, Mikalojus Radvilaitis, 1509 m., 1522 m., 1539 m..

Jonas Glebavičius

Jonas Glebavičius (apie 1480–1549 m. balandžio 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas.

Albertas Goštautas ir Jonas Glebavičius · Jonas Glebavičius ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Jonas Goštautas

Tikocino pilis Jonas Goštautas (g. prieš 1383 m. Geranainys – m. prieš 1458 m. rugsėjo 1 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1440–1443 m.

Albertas Goštautas ir Jonas Goštautas · Jonas Goštautas ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Albertas Goštautas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila II

Mikalojus Radvila II (1470 m. – 1521 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Albertas Goštautas ir Mikalojus Radvila II · Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvilaitis

Mikalojus Radvilaitis (kitaip vadinamas Mikalojumi Radvila Senuoju,,, g. po 1450 m. – 1509 m. liepos 16 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Albertas Goštautas ir Mikalojus Radvilaitis · Mikalojus Radvilaitis ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1509 m.

1509 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1509 m. ir Albertas Goštautas · 1509 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1522 m.

1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1522 m. ir Albertas Goštautas · 1522 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1539 m.

1539 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1539 m. ir Albertas Goštautas · 1539 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada

Albertas Goštautas yra 76 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 4.37% = 8 / (76 + 107).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »