Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Alfa skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Alfa skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Alfa skilimas vs. Jonizuojančioji spinduliuotė

Alfa skilimas Alfa skilimas (arba alfa irimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu atomo branduolys išspinduliuoja alfa dalelę (identiškąhelio branduoliui, susidedančiąiš dviejų protonų ir dviejų neutronų). Simbolis, perspėjantis apie pavojingąspinduliuotę. Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.

Panašumai tarp Alfa skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Alfa skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė turi 7 dalykų dažni (Unijapedija): Alfa dalelė, Šviesos greitis, Beta skilimas, Helis, Neutronas, Protonas, Radioaktyvumas.

Alfa dalelė

Alfa (α) dalelė – helio atomo branduolys.

Alfa dalelė ir Alfa skilimas · Alfa dalelė ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Šviesos greitis

Saulės šviesa užtrunka apie 8 minutes ir 17 sekundžių, kol nukeliauja atstumąnuo Saulės iki Žemės. Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką.

Šviesos greitis ir Alfa skilimas · Šviesos greitis ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Beta skilimas

atomo branduolyje. Beta skilimas (β skilimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu iš atomo branduolio išspinduliuojama beta dalelė (elektronas arba pozitronas), pradinį nuklidąpaverčiant to nuklido izobaru.

Alfa skilimas ir Beta skilimas · Beta skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Helis

Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.

Alfa skilimas ir Helis · Helis ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Alfa skilimas ir Neutronas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Alfa skilimas ir Protonas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Radioaktyvumas

250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Alfa skilimas ir Radioaktyvumas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Alfa skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Alfa skilimas yra 18 santykius, o Jonizuojančioji spinduliuotė turi 47. Kaip jie turi bendro 7, Jaccard indeksas yra 10.77% = 7 / (18 + 47).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Alfa skilimas ir Jonizuojančioji spinduliuotė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »