Greičiau nei naršyklėje!
41 santykiai: Akustika, Alfa dalelė, Alfa skilimas, Šiluminis spinduliavimas, Šviesa, Beta skilimas, Cheminis ryšys, Elektromagnetinė spinduliuotė, Elektronas, Elektronvoltas, Elektros krūvis, Elementarioji dalelė, Energija, Gama spinduliai, Garsas, Gravitacinės bangos, Infraraudonieji spinduliai, Jonas (dalelė), Jonizacija, Jonizuojančioji spinduliuotė, Kosminiai spinduliai, Masė, Masės ir energijos sąryšis, Mikrobangos, Miuonas, Neutronas, Neutronų spinduliavimas, Optika, Pozitronas, Protonas, Radijo bangos, Regimasis spektras, Reliktinis spinduliavimas, Rentgeno spinduliai, Saulės spinduliuotė, Seisminė banga, Sinchrotroninis spinduliavimas, Terahercinė spinduliuotė, Ultragarsas, Ultravioletiniai spinduliai, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Akustika
Dirbtinis bekryptis garso šaltinis Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimądujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsąir infragarsą.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Akustika · Žiūrėti daugiau »
Alfa dalelė
Alfa (α) dalelė – helio atomo branduolys.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Alfa dalelė · Žiūrėti daugiau »
Alfa skilimas
Alfa skilimas Alfa skilimas (arba alfa irimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu atomo branduolys išspinduliuoja alfa dalelę (identiškąhelio branduoliui, susidedančiąiš dviejų protonų ir dviejų neutronų).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Alfa skilimas · Žiūrėti daugiau »
Šiluminis spinduliavimas
Šiluminis spinduliavimas – bet kokio kūno, priklausomai nuo jo temperatūros, išskiriama energija.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Šiluminis spinduliavimas · Žiūrėti daugiau »
Šviesa
Šviesa ciko lapus Šviesa − regimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas − 380−750 nm elektromagnetinių bangų spektro dalis; elektromagnetinių bangų spektras nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Šviesa · Žiūrėti daugiau »
Beta skilimas
atomo branduolyje. Beta skilimas (β skilimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu iš atomo branduolio išspinduliuojama beta dalelė (elektronas arba pozitronas), pradinį nuklidąpaverčiant to nuklido izobaru.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Beta skilimas · Žiūrėti daugiau »
Cheminis ryšys
Cheminis ryšys – sąveika tarp atomų, sąlygojanti molekulių ir kristalų susidarymą.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Cheminis ryšys · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė spinduliuotė
Šviesa kaip elektromagnetinė banga. ''E'' ir ''M'' – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, ''λ'' – bangos ilgis. Elektromagnetinių bangų spektras. Elektromagnetinė spinduliuotė fizikoje reiškia elektromagnetinio lauko bangas (ar jų kvantus, fotonus), spinduliuojančias erdvėje ir nešančiąelektromagnetinę spinduliavimo energiją.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Elektromagnetinė spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elektronvoltas
Pralėkdami trijų kilometrų ilgio Standordo greitintuvą, elektronai įgauna iki 50 gigaelektronvoltų energijos. Elektronvoltas (žymuo eV) – energijos vienetas.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Elektronvoltas · Žiūrėti daugiau »
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Elektros krūvis · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Energija
Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto arba sistemos savybė, nulemta gamtos.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Energija · Žiūrėti daugiau »
Gama spinduliai
Gama spinduliuotė, sklindanti iš atomo branduolio. Gama spinduliai (γ spinduliai) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis trumpesnis negu 0,01 nm (3\cdot 10^ Hz), o fotonų energija >100 keV.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Gama spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Garsas
Būgnas skleidžia garsądėl vibruojančios membranos Garsas – slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Garsas · Žiūrėti daugiau »
Gravitacinės bangos
Gravitacinės bangos kuriamos dviejų sunkių, greitai vienas aplink kitąbesisukančių kūnų Gravitacinė banga – labai silpnas gravitacinio lauko trikdis, kurį sukelia didelės masės kūnų judėjimas su pagreičiu.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Gravitacinės bangos · Žiūrėti daugiau »
Infraraudonieji spinduliai
Šuns nuotrauka infraraudonajame diapazone Infraraudonieji spinduliai (sutr. IR) – elektromagnetinės bangos, kurių ilgis didesnis nei matomos šviesos, bet mažesnis nei radijo bangų.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Infraraudonieji spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Jonas (dalelė)
elektronus, ekvivalentūs žymėjimai. Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Jonas (dalelė) · Žiūrėti daugiau »
Jonizacija
Jonizacija – fizinis procesas, kurio metu atomas arba molekulė paverčiama jonu, keičiant santykį tarp protonų ir elektronų skaičių.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Jonizacija · Žiūrėti daugiau »
Jonizuojančioji spinduliuotė
Simbolis, perspėjantis apie pavojingąspinduliuotę. Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Kosminiai spinduliai
Kosminių spindulių energijos spektras Kosminiai spinduliai – didelės energijos atomų branduolių srautai, pasiekiantys Žemę iš kosminės erdvės, taip pat ir antriniai spinduliai, kuriuos tie branduoliai sukuria Žemės atmosferoje.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Kosminiai spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Masė · Žiūrėti daugiau »
Masės ir energijos sąryšis
reliatyvistinę čiurkšlę. Masės ir energijos sąryšis fizikoje – santykis tarp masės ir energijos ramybės sistemoje, kai abi reikšmės skiriasi tik konstanta ir mato vienetais.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Masės ir energijos sąryšis · Žiūrėti daugiau »
Mikrobangos
Mikrobangos – radijo (elektromagnetinės) bangos, kurių bangos ilgis siekia nuo 1 mm iki 1 m, o dažniai yra tarp 300 MHz ir 300 GHz, t. y. apima UHF, SHF ir EHF bangų ruožus.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Mikrobangos · Žiūrėti daugiau »
Miuonas
Miuonas, μ- – elementari dalelė.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Miuonas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Neutronų spinduliavimas
Neutronų spinduliuotė – jonizuojančiosios spinduliuotės forma, kuri pasireiškia laisvaisiais neutronais.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Neutronų spinduliavimas · Žiūrėti daugiau »
Optika
Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais Optika – fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveikąsu materija.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Optika · Žiūrėti daugiau »
Pozitronas
Pozitronas, e+ – elektrono antidalelė su teigiamu krūviu ir sukiniu 1/2.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Pozitronas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Radijo bangos
Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0,1 mm (10-4m).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Radijo bangos · Žiūrėti daugiau »
Regimasis spektras
Balta spalva praeina per prizmę ir virsta spalvų spektru. Spektras Regimasis spektras arba optinis spektras – šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnius (energijas) (buitinėje kalboje – pagal spalvas), gaunamas, pvz., perleidus baltos šviesos spindulį per trikampę prizmę (arba difrakcinę gardelę).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Regimasis spektras · Žiūrėti daugiau »
Reliktinis spinduliavimas
Reliktinis spinduliavimas arba kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė (– paliktas, užsilikęs iš ankstyvųjų Visatos laikų) – elektromagnetinių bangų diapazono šiluminis 2,725 K absoliučiai juodo kūno spinduliavimas su maksimumu mikrobangų srityje ties 160,2 GHz dažniu (bangos ilgis 1,9 mm), užpildantis visąVisatą.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Reliktinis spinduliavimas · Žiūrėti daugiau »
Rentgeno spinduliai
'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai) '''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai) '''X''' – rentgeno geju spinduliuotė '''Uh''' – katodo kaitinimo įtampa '''Ua''' – greitinančioji įtampa Rentgeno nuotrauką. Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Rentgeno spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Saulės spinduliuotė
Saulės spinduliuotė Saulės spinduliuotė – energija, kuriąspinduliuoja Saulė (tiek elektromagnetinių bangų, tiek ir dalelių pavidalu).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Saulės spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Seisminė banga
Seisminių bangų sklidimas Seisminė banga – banga, kuri sklinda Žemėje.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Seisminė banga · Žiūrėti daugiau »
Sinchrotroninis spinduliavimas
Sinchrotroninis spinduliavimas – elektromagnetinis spinduliavimas, sukurtas ultrareliatyvistinių (pvz., judančių beveik šviesos greičiu) dalelių su krūviu judėjimo magnetiniame lauke.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Sinchrotroninis spinduliavimas · Žiūrėti daugiau »
Terahercinė spinduliuotė
Terahercinė spinduliuotė – elektromagnetinės spinduliuotės rūšis, kurios dažnių spektras yra tarp infraraudonųjų bangų ir mikrobangų.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Terahercinė spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Ultragarsas
nėštumui) Ultragarsas – garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Ultragarsas · Žiūrėti daugiau »
Ultravioletiniai spinduliai
mineralai, apšviečiant UV spinduliais Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).
Nauja!!: Spinduliuotė ir Ultravioletiniai spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Spinduliuotė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
