Greičiau nei naršyklėje!
41 santykiai: Abraham Ortelius, Atlasas, Šiauliai, Šventoji (Baltija), Žemėlapis, Baltijos jūra, Behaimo gaublys, Dauguva, Galindai, Geografinė informacinė sistema, Geologinis žemėlapis, Geoportal.lt, Gerardas Merkatorius, Ilguma, Jotvingiai, Kaunas, Klaipėda, Klaudijus Ptolemėjus, Kristupas Kolumbas, Kryžiaus žygiai, Kuršių marios, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos istorinė kartografija, Maps.lt, Martin Behaim, Nemunas, Nikolajus Kuzietis, Platuma, Portulanas, Ryga, Talinas, Theatrum orbis terrarum, Topografija, Ukmergė, Vasco da Gama, Venta, Vilnius, Vysla, 1375 m., 1416 m., 1450 m..
Abraham Ortelius
P. Rubenso sukurtas Abrahamo Ortelijaus portretas Abrahamas Ortelijus (g. 1527 m. balandžio 14 d. Antverpene – m. 1598 m. liepos 4 d. Antverpene) – Brabanto kunigaikštystės kartografas ir geografas, pirmojo šiuolaikinio atlaso „Theatrum orbis terrarum“ autorius, viena svarbiausių Nyderlandų kartografijos mokyklos asmenybių.
Nauja!!: Kartografija ir Abraham Ortelius · Žiūrėti daugiau »
Atlasas
Atlasas – paprastai knygos pavidalo sisteminis tam tikros teritorijos ir tematikos tarpusavyje susijusių žemėlapių ar kitokių schematinių iliustracijų rinkinys.
Nauja!!: Kartografija ir Atlasas · Žiūrėti daugiau »
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Nauja!!: Kartografija ir Šiauliai · Žiūrėti daugiau »
Šventoji (Baltija)
''Beždžionių tiltas'' per ŠventąjąŠventojoje (2010 m.) Šventoji – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos).
Nauja!!: Kartografija ir Šventoji (Baltija) · Žiūrėti daugiau »
Žemėlapis
pasaulio žemėlapis Žemėlapis – simboliais perteiktas tam tikros vietovės vaizdinis modelis, kuriame pažymimas vizualinis santykis tarp tam tikrų komponentų (objektų, regionų ir pan.). Dauguma žemėlapių yra dviejų dimensijų geometriškai tiksli trijų dimensijų erdvės reprezentacija (pvz.: geografinis žemėlapis).
Nauja!!: Kartografija ir Žemėlapis · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Kartografija ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Behaimo gaublys
Erdapfel („žemės obuolys“) Behaimo gaublys – apie 1492 m. Martino Behaimo sukurtas seniausias žinomas gaublys.
Nauja!!: Kartografija ir Behaimo gaublys · Žiūrėti daugiau »
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Nauja!!: Kartografija ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »
Galindai
Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V–VI a. susiformavusia Olštyno kultūrine grupe).
Nauja!!: Kartografija ir Galindai · Žiūrėti daugiau »
Geografinė informacinė sistema
Apeninų skaitmeninis paviršiaus modelis (''DEM – Digital Elevation Model'') Geografinė informacinė sistema (GIS) – informacinė sistema, skirta darbui su erdvine ir aprašomąja informacija.
Nauja!!: Kartografija ir Geografinė informacinė sistema · Žiūrėti daugiau »
Geologinis žemėlapis
Geologinis žemėlapis - specialios paskirties žemėlapis, skirtas vaizduoti geologines savybes.
Nauja!!: Kartografija ir Geologinis žemėlapis · Žiūrėti daugiau »
Geoportal.lt
Geoportal.lt – Lietuvos erdvinės informacijos portalas, teikiantis profesionalias interneto GIS ir kartografijos paslaugas valstybės ir kitoms institucijoms ir įstaigoms, gyventojams.
Nauja!!: Kartografija ir Geoportal.lt · Žiūrėti daugiau »
Gerardas Merkatorius
Gerardas Merkatorius Gerardas Merkatorius (g. 1512 m. kovo 5 d. Riupelmondėje – m. 1594 m. gruodžio 2 d. Duisburge) – flamandų geografas ir kartografas.
Nauja!!: Kartografija ir Gerardas Merkatorius · Žiūrėti daugiau »
Ilguma
Ilguma (geografinė ilguma) – viena iš Žemės paviršiaus taško geografinių koordinačių, nurodanti, kiek į rytus ar į vakarus nuo pradinio (Grinvičo) dienovidinio nutolęs Žemės paviršiaus taškas.
Nauja!!: Kartografija ir Ilguma · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Kartografija ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Kartografija ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Kartografija ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Klaudijus Ptolemėjus
Klaudijus Ptolemėjus Klaudijus Ptolemėjus (~90 – ~168 m.) – graikų geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje.
Nauja!!: Kartografija ir Klaudijus Ptolemėjus · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Kolumbas
Kristupas Kolumbas (1451 m. rugpjūčio 25 d. ar spalio 31 d. (spėjama gimimo vieta Genuja) – 1506 m. gegužės 20 d. Valjadolide) – Genujos jūrininkas, tarnavęs Ispanijai, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“.
Nauja!!: Kartografija ir Kristupas Kolumbas · Žiūrėti daugiau »
Kryžiaus žygiai
Antrojo kryžiaus žygio mūšis (XIV a. miniatiūra) Kryžiuočiai Kryžiaus žygiai – Vakarų Europos riterių karinės kampanijos, vykdytos XI–XVI a. Kryžiaus žygius skelbė arba laimino popiežius, jų tikslas buvo krikščionių ekspansija į kitatikių ir pagonių kraštus.
Nauja!!: Kartografija ir Kryžiaus žygiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Nauja!!: Kartografija ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kartografija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos istorinė kartografija
Vilhelmo ir Joano Blaeu redaguotas ir 1645 m. išleistas ''Germaniae veteris typus'' žemėlapis. Pateikti vietovardžiai sutinkami Tacito ir Ptolemejaus žemėlapiuose: šiauriau ''Chrono'' (Nemuno?) pavaizduoti aisčiai ''(aestui)'', piečiau – venedai ''(venedi)''. Lietuvos istorinė kartografija – istorijos ir kartografijos mokslų disciplina, tirianti Lietuvos žemėlapius istoriniu požiūriu.
Nauja!!: Kartografija ir Lietuvos istorinė kartografija · Žiūrėti daugiau »
Maps.lt
Maps.lt – interaktyvi lietuviška internetinių žemėlapių svetainė, teikianti iš valstybinių duomenų bazių gaunamus duomenis Lietuvoje, sukurta ArcGIS programinės įrangos pagrindu.
Nauja!!: Kartografija ir Maps.lt · Žiūrėti daugiau »
Martin Behaim
Martinas Behaimas (1459 m. spalio 6 d. – 1507 m. liepos 29 d.) – Niurnbergo audinių pirklys, geografas.
Nauja!!: Kartografija ir Martin Behaim · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Kartografija ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Kuzietis
Nikolajus Kuzietis Nikolajus Kuzietis (Nicolaus von Cues, Nicolai de Cusa, Nicolaus Cusanus, tikroji pavardė – Nikolaus Chrifftz, Krebs g. 1401 m. Kūze Pietų Vokietija – 1464 m. rugpjūčio 11 d. Todžis, Italijoje) – vokiečių mokslininkas universalas (filosofas, matematikas, astronomas), aukšto rango katalikų dvasininkas (kardinolas).
Nauja!!: Kartografija ir Nikolajus Kuzietis · Žiūrėti daugiau »
Platuma
Žemėlapis, kuriame esančios horizontalios linijos rodo platumas Platuma – vienas iš geografinio koordinačių tinklo dydžių, parodantis kiek taškas Žemėje nutolęs į šiaurę arba pietus nuo pusiaujo.
Nauja!!: Kartografija ir Platuma · Žiūrėti daugiau »
Portulanas
Portulanas (it. portulano.
Nauja!!: Kartografija ir Portulanas · Žiūrėti daugiau »
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Nauja!!: Kartografija ir Ryga · Žiūrėti daugiau »
Talinas
Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.
Nauja!!: Kartografija ir Talinas · Žiūrėti daugiau »
Theatrum orbis terrarum
Theatrum orbis terrarum – atlasas, kurį sudarė Abraham Ortelius 1570 m. iš 70 žemėlapių, atspausdintų 53 lapuose.
Nauja!!: Kartografija ir Theatrum orbis terrarum · Žiūrėti daugiau »
Topografija
Topografinė nuotrauka Topografija ( – vieta, vietovė + graphο – rašau) – geodezijos šaka, taikomasis mokslas, kuriantis Žemės paviršiaus matavimo būdus, jo vaizdavimo topografiniuose žemėlapiuose arba planuose (plokštumoje) metodus.
Nauja!!: Kartografija ir Topografija · Žiūrėti daugiau »
Ukmergė
Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno, prie kelio.
Nauja!!: Kartografija ir Ukmergė · Žiūrėti daugiau »
Vasco da Gama
Vaskas da Gama (1460 m. Sinesas, Alentežas, Portugalija - 1524 m. gruodžio 24 d. Kočis, Indija) – portugalų jūrininkas, jūrų kelio iš Europos į Indijąatradėjas.
Nauja!!: Kartografija ir Vasco da Gama · Žiūrėti daugiau »
Venta
Venta Lietuvos žemėlapyje Venta Baseinas (hidrologija) Venta – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.
Nauja!!: Kartografija ir Venta · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Kartografija ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Kartografija ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
1375 m.
1375 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kartografija ir 1375 m. · Žiūrėti daugiau »
1416 m.
1416 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kartografija ir 1416 m. · Žiūrėti daugiau »
1450 m.
1450 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kartografija ir 1450 m. · Žiūrėti daugiau »
