Panašumai tarp Alytus ir Vilnius
Alytus ir Vilnius turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Alytaus apskritis, Žydai, Evangelikai reformatai, Kaunas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos vietovardžiai, Liuteronybė, Magdeburgo teisė, Musulmonai, Pirmasis pasaulinis karas, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusijos imperija, Sentikybė, Stačiatikybė, Steponas Batoras, Vilniaus gubernija.
Alytaus apskritis
Alytaus apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia Lietuvos apskritis, apėmusi didžiąjąDzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas.
Alytaus apskritis ir Alytus · Alytaus apskritis ir Vilnius ·
Žydai
Žydai (tar. jehudím) – semitų tauta.
Alytus ir Žydai · Vilnius ir Žydai ·
Evangelikai reformatai
Jonas Kalvinas Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos.
Alytus ir Evangelikai reformatai · Evangelikai reformatai ir Vilnius ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Alytus ir Kaunas · Kaunas ir Vilnius ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Alytus ir Lietuva · Lietuva ir Vilnius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Alytus ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilnius ·
Lietuvos vietovardžiai
Lietuvos vietovardžiai – Lietuvos gyvenviečių, vandens telkinių, miškų ir kitų geografinių objektų, nusakančių vietovę, pavadinimai.
Alytus ir Lietuvos vietovardžiai · Lietuvos vietovardžiai ir Vilnius ·
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Alytus ir Liuteronybė · Liuteronybė ir Vilnius ·
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Alytus ir Magdeburgo teisė · Magdeburgo teisė ir Vilnius ·
Musulmonai
Musulmonai (– „paklūstantys “) – islamo, vienos monoteistinių pasaulio religijų, išpažinėjai.
Alytus ir Musulmonai · Musulmonai ir Vilnius ·
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Alytus ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Vilnius ·
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
Alytus ir Romos Katalikų Bažnyčia · Romos Katalikų Bažnyčia ir Vilnius ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Alytus ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Vilnius ·
Sentikybė
Rusijos sentikiai Sentikybė – rusų stačiatikių organizacijos ir religiniai judėjimai, nepripažįstantys Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653–1666 m. patriarcho Nikono ir caro Aleksejaus Michailovičiaus.
Alytus ir Sentikybė · Sentikybė ir Vilnius ·
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Alytus ir Stačiatikybė · Stačiatikybė ir Vilnius ·
Steponas Batoras
Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
Alytus ir Steponas Batoras · Steponas Batoras ir Vilnius ·
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Alytus ir Vilniaus gubernija · Vilniaus gubernija ir Vilnius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Alytus ir Vilnius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Alytus ir Vilnius panašumų
Palyginimas tarp Alytus ir Vilnius
Alytus yra 212 santykius, o Vilnius turi 307. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 3.28% = 17 / (212 + 307).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Alytus ir Vilnius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: