Antika ir Viduramžių filosofija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Antika ir Viduramžių filosofija

Antika vs. Viduramžių filosofija

Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai. Filosofija tarp septynių „laisvųjų menų“ (artes liberales) Viduramžių filosofija − istorinis Vakarų filosofijos raidos etapas, apimantis laikotarpį nuo V iki XIV a. Pirmaisiais viduramžių šimtmečiais Vakaruose dar tik kūrėsi bei formavosi nauja religija − krikščionybė, o lygiagrečiai su ja − naujos mokslo kryptys, aiškinančios bei siekiančios pagrįsti ir nušviesti krikščionybės pamatus − Kristaus mokymą.

Filosofija

„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.

Antika ir Filosofija · Filosofija ir Viduramžių filosofija · Žiūrėti daugiau »

Gnosticizmas

Gnostikų emblema Gnosticizmas, gnostikai ( 'pažįstantis', iš 'žinojimas') – religinių srovių, gyvavusių maždaug 90–170 metais po Kristaus, ir jų filosofinės sistemos apibendrintas pavadinimas.

Antika ir Gnosticizmas · Gnosticizmas ir Viduramžių filosofija · Žiūrėti daugiau »

Krikščionybė

Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Antika ir Krikščionybė · Krikščionybė ir Viduramžių filosofija · Žiūrėti daugiau »

Renesansas

Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.

Antika ir Renesansas · Renesansas ir Viduramžių filosofija · Žiūrėti daugiau »

Viduramžiai

Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.

Antika ir Viduramžiai · Viduramžiai ir Viduramžių filosofija · Žiūrėti daugiau »