Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Antrasis Šiaurės karas ir Smolenskas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Antrasis Šiaurės karas ir Smolenskas

Antrasis Šiaurės karas vs. Smolenskas

Antrasis Šiaurės karas arba Šiaurės karas – 1655–1660 m. vykęs karinis konfliktas, kuriame dalyvavo Švedijos imperija ir jos priešininkai – Abiejų Tautų Respublika (1655–1660), Rusijos carystė (1656–1658), Brandenburgas-Prūsija (1657–1660), Habsburgų monarchija bei Danijos-Norvegijos karalystė (1657–1658 ir 1658–1660). Smolenskas – miestas Rusijoje, prie Dniepro upės, srities centras, geležinkelio mazgas.

Panašumai tarp Antrasis Šiaurės karas ir Smolenskas

Antrasis Šiaurės karas ir Smolenskas turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, ATR–Rusijos karas (1654–1667), Kyjivas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Romos Katalikų Bažnyčia, Rusijos carystė.

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Antrasis Šiaurės karas · Abiejų Tautų Respublika ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

ATR–Rusijos karas (1654–1667)

ATR–Rusijos karas (1654–1667) – Švedų tvano dalis, ketvirtasis karinis konfliktas tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos carystės.

ATR–Rusijos karas (1654–1667) ir Antrasis Šiaurės karas · ATR–Rusijos karas (1654–1667) ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

Kyjivas

Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.

Antrasis Šiaurės karas ir Kyjivas · Kyjivas ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Antrasis Šiaurės karas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

Romos Katalikų Bažnyčia

Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.

Antrasis Šiaurės karas ir Romos Katalikų Bažnyčia · Romos Katalikų Bažnyčia ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

Rusijos carystė

Rusijos carystė – valstybė, gyvavusi nuo 1547 m. iki 1721 m. Rusijos carystės sostinė 1547–1712 m. buvo Maskva, vėliau, 1712–1721 m. – Sankt Peterburgas.

Antrasis Šiaurės karas ir Rusijos carystė · Rusijos carystė ir Smolenskas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Antrasis Šiaurės karas ir Smolenskas

Antrasis Šiaurės karas yra 47 santykius, o Smolenskas turi 99. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 4.11% = 6 / (47 + 99).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Antrasis Šiaurės karas ir Smolenskas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: