Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Atomas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Atomas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Atomas vs. Jonizuojančioji spinduliuotė

Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes. Simbolis, perspėjantis apie pavojingąspinduliuotę. Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.

Panašumai tarp Atomas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Atomas ir Jonizuojančioji spinduliuotė turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Elektronas, Helis, Izotopas, Jonas (dalelė), Molekulė, Neutronas, Protonas, Subatominė dalelė, Supernova.

Elektronas

Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.

Atomas ir Elektronas · Elektronas ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Helis

Helio atomas Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei.

Atomas ir Helis · Helis ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Izotopas

Izotopai – cheminių elementų atmainos, turinčios vienodąbranduolio krūvį, bet skirtingąatominę masę.

Atomas ir Izotopas · Izotopas ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Jonas (dalelė)

elektronus, ekvivalentūs žymėjimai. Jonas – krūvį turinti dalelė (atomas, molekulė).

Atomas ir Jonas (dalelė) · Jonas (dalelė) ir Jonizuojančioji spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »

Molekulė

Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.

Atomas ir Molekulė · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Atomas ir Neutronas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Protonas

Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).

Atomas ir Protonas · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Protonas · Žiūrėti daugiau »

Subatominė dalelė

Subatominė dalelė – dalelė mažesnė už atomą.

Atomas ir Subatominė dalelė · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Subatominė dalelė · Žiūrėti daugiau »

Supernova

Keplerio supernova SN1604 Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.

Atomas ir Supernova · Jonizuojančioji spinduliuotė ir Supernova · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Atomas ir Jonizuojančioji spinduliuotė

Atomas yra 43 santykius, o Jonizuojančioji spinduliuotė turi 47. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 10.00% = 9 / (43 + 47).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Atomas ir Jonizuojančioji spinduliuotė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »