Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Augšžemė ir Livonija
Augšžemė ir Livonija turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Kuršo gubernija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Latgaliai, Latviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos ordinas, Rusijos imperija, Sėliai, Vokiečiai, XIII amžius.
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Augšžemė · Abiejų Tautų Respublika ir Livonija ·
Kuršo gubernija
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas.
Augšžemė ir Kuršo gubernija · Kuršo gubernija ir Livonija ·
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Augšžemė ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Livonija ·
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Augšžemė ir Latgaliai · Latgaliai ir Livonija ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Augšžemė ir Latviai · Latviai ir Livonija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Augšžemė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonija ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Augšžemė ir Livonijos ordinas · Livonija ir Livonijos ordinas ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Augšžemė ir Rusijos imperija · Livonija ir Rusijos imperija ·
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Augšžemė ir Sėliai · Livonija ir Sėliai ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Augšžemė ir Vokiečiai · Livonija ir Vokiečiai ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Augšžemė ir Livonija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Augšžemė ir Livonija panašumų
Palyginimas tarp Augšžemė ir Livonija
Augšžemė yra 41 santykius, o Livonija turi 63. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 10.58% = 11 / (41 + 63).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Augšžemė ir Livonija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
